„Migracijos tempai, kurie fiksuojami Lietuvoje, gerėja ir dar kurį laiką tikrai gerės dėl ekonominės padėties. Pastaruoju metu šalyje ypač auga atlyginimai, gerokai sparčiau už kainų lygį. Žmonės jaučia ir dar kurį laiką jaus ekonominio augimo vaisius.
Aišku, prie migracijos srautų iš dalies prisideda ir tarptautinė padėtis. Pavyzdžiui, nežinomybė dėl „Brexit“, nes Jungtinė Karalystė buvo ir yra populiari ir lietuvių geidžiama vieta gyventi ir dirbti.
Kitas aspektas – nenutrūkę Rytų šalių žmonių santykiai su Lietuva.
Būtent dėl to migracija į Lietuvą auga, o emigracija mažėja“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Mitalas.
– Tačiau girdėti ir pasvarstymų, kad pernelyg nevertėtų džiaugtis šiuo pakilimu. Skeptikų teigimu, kol kas nereikėtų skubėti į Lietuvą, nes ji esą dar nėra tiek sutvirtėjusi, kad galėtų solidžiai atlaikyti naują sunkmetį.
– Aišku, prognozuoti, kada bus artimiausia finansinė krizė, itin sunku. Tačiau dabartinė padėtis labai aiški: Lietuva pasižymi tolygiai augančia ekonomine padėtimi, atlyginimai gana sparčiai vejasi kitų Europos Sąjungos šalių vidurkį.
Jeigu dar galėtume užpildyti esamas laisvas darbo vietas darbininkais iš kitų šalių, tai suteiktų dar geresnį impulsą Lietuvos ūkiui augti.
– Kaip manote, kokie dar motyvai lemia aktyvesnį Lietuvos piliečių sugrįžimą?
– Motyvų daug. Vieniems labai svarbu, kad Lietuvoje daugėja darbo vietų ir jie galės čia greitai įsidarbinti, normaliai gyventi. Kiti, manau, pasiilgo tėvynės.
– Beveik pusė 2018 metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Kuo tai paaiškintumėte?
– Atvykstantieji jaučia, kad Lietuvoje gerėja sąlygos dirbti ir užsidirbti.
Be to, šių valstybių piliečių ir integracija lengvesnė, ir kultūrinių panašumų yra.
Pavyzdžiui, ir ukrainiečiai, ir baltarusiai Lietuvoje gali susikalbėti rusiškai, ir tai, matyt, lemia jų pasirinkimą.
– Kaip manote, ko trūksta Lietuvai, kad ji būtų patrauklesnė kitų, ne tik Rytų ar trečiųjų šalių, piliečiams?
– Imigrantams turėtų sumažėti įvairių barjerų. Turėtų būti supaprastintas atvykimo reglamentavimas, įsidarbinimo procedūros, nes tai labai aktualu trečiųjų šalių piliečiams.
Tai akivaizdžiai rodo įsidarbinimo tendencijos. Kai buvo supaprastintos įsidarbinimo sąlygos pagal labiausiai reikalingų profesijų sąrašą, būtent tokių profesijų žmonės ir atvažiavo, užpildė tuos Lietuvos sektorius, kur buvo daugiausia laisvų vietų.
Tačiau nemažai nereikalingų biurokratinių barjerų, mano manymu, dar liko.
Žinoma, daug klausimų susiję su nacionaliniu saugumu. Bet reikėtų ieškoti būdų, kaip neaukojant saugumo tapti lankstesnes procedūras užsieniečiams taikančia šalimi. Tai iš karto pastebėtų potencialūs darbuotojai iš daugelio valstybių.
Pavyzdžiui, Lenkija kai kuriuos leidimus užsieniečiams išduoda kur kas lengviau nei Lietuva.
– Sakėte, kad iš užsienio atvykę asmenys užima laisvas darbo vietas. Ką jie dirba?
– Užimtumo tarnybos 2018 metų pirmojo pusmečio skelbiamais duomenimis, atvykę užsieniečiai daugiausia įsidarbina virėjais, statybininkais, vairuotojais ir apdirbamosios pramonės specialistais. Būtent tokių specialistų Lietuvoje ir trūko.
– Vis dėlto į Lietuvą atvykusi ne viena užsieniečių šeima čia buvo labai trumpai ir išvažiavo į kitas ES valstybes. Ar Lietuva tebelaikoma tranzitine šalimi?
– Iš tiesų Lietuva turėjo tokią etiketę, bet, manau, ji vis labiau tampa neaktuali, nes, kaip sakiau, ekonominė padėtis gerėja, todėl norinčiųjų išvažiuoti mažėja.
Maršrutai nesikeitė
Pernai į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Tai didžiausias imigrantų skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto mažiau nei 2017 m. Tai rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.
Emigrantų pamėgtos šalys nesikeitė: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija. Iš tų pačių šalių daugiausia ir grįžusiųjų į Lietuvą.
