„Lėtesniu tempu nei anksčiau, bet užtikrintai Lietuvos eksportuotojai ir toliau demonstruoja plėtrą tarptautinėje prekybos arenoje. Istoriškai Lietuvos eksporto vertė išlieka rekordinėse aukštumose – vien pernai lietuviškos kilmės prekių, be energetinės vertės produktų, eksportuota už 13,4 mlrd. eurų, o atsižvelgiant į šių metų prognozes eksporto vertė turėtų didėti dar vienu milijardu iki 14,4 mlrd. eurų. Džiugu, kad bendrame prekių eksporte didėja inžinerijos ir chemijos pramonės vystomų aukštos pridėtinės vertės prekių dalis – aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų produktai.
Taip pat prie eksporto augimo apimčių vis ženkliau prisideda auganti lietuviškų prekių paklausa tokiose tolimose rinkose kaip Japonija, Kinija, JAV ir Kanada“, – teigia Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas 2019 m. augs 7,4 proc. iki 14,4 mlrd. eurų, paslaugų – 7,3 proc. iki 10,2 mlrd. eurų, prekių reeksportas (be energetinių produktų) – 6,9 proc. iki 11,4 mlrd. eurų. Atitinkamai 2020 m. lietuviškų prekių eksportas (be energetinių produktų) turėtų augti 6,8 proc. iki 15,4 mlrd. eurų, paslaugų – 6 proc. iki 10,8 mlrd. eurų, reeksportas (be energetinių produktų) – 8,9 proc. iki 12,4 mlrd. eurų.
Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas paaugo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų, paslaugų – 17,4 proc. iki 9,9 mlrd. eurų, prekių reeksportas (be energetinių produktų) – 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.
„Atsižvelgiant į Pasaulio banko ir Europos Komisijos sumažintas pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, Lietuvos eksporto augimas šiemet ir kitąmet turėtų būti nuosaikesnis nei ankstesniais metais. Dėl mažėjančio pagrindinių eksporto rinkų ekonominio aktyvumo tikėtina, kad eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa bus mažesnė“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
Pasak V. Ivanovo, vidaus rinkos veiksniai taip pat turi įtakos eksportuotojų sėkmei ir konkurencingumui eksporto rinkose. „Ilguoju laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant energetinių produktų, eksporto raidą lemia gamybos pajėgumai ir darbo sąnaudos. Materialinės investicijos į gamybos pajėgumus pastaraisiais metais auga ir tai reiškia, kad produkcijos gamybos pajėgumai didina prekių pasiūlą ir eksporto perspektyvas. Tačiau tikėtina, kad 2019-2020 metais pramonės investicijos į gamybos plėtrą lėtės. Lietuvos eksporto konkurencingumą ilguoju laikotarpiu taip pat silpnina augantys darbo užmokesčio kaštai ir nėra akivaizdžių požymių, kad jie galėtų mažėti ar įmonės šią riziką suvaldytų kitaip, pvz., investuotų į darbo našumo didinimą ar labiau orientuotųsi į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą“, – kalba V. Ivanovas.
Lietuvos eksportą skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“ 2018 m. prisidėjo prie beveik ketvirtadalio (23 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų sėkmės, teikdama įvairias eksporto plėtros paslaugas, o šių eksportuotojų eksportas augo 3,9 proc. „Versli Lietuva“ eksporto plėtros paslaugas gavusių eksportuotojų eksporto vertė pernai siekė 5,9 mlrd. eurų, o tai sudarė 44 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.
