„Aš esu tapęs tų dviejų pričiuptų teisėjų auka. Tikiuosi, kad mano byla dabar bus persvarstyta“, – „Lietuvos rytui“ vis kartojo 46-erių Remigijus Guobys.
Jis jau ketverius metus kariauja teisinį karą su Lietuvoje gyvenančiu vyresniuoju broliu Rolandu dėl įmonės „Plieninis skydas“, gaminančios šarvuotąsias duris, akcijų. Jos lygiomis dalimis priklauso abiem broliams.
Remigijus, šiuo metu Londone gaminantis duris ir langus klientams, tarp kurių yra ir garsių dainininkų, sportininkų, televizijos laidų vedėjų, ir net oligarchų, tikrai neskursta.
Jis netgi užsiminė, kad šiais metais jo gaminiais pradėjo domėtis karališkosios šeimos atstovai.
Tačiau verslininkas teigė nesuprantąs, kodėl turi už skatikus parduoti Lietuvoje sukurtą verslą, ir dėl to kaunasi Lietuvos bei tarptautiniuose teismuose.
Vyras tikino, kad septyniolikoje bylų advokatams jau išleido mažiausiai 300 tūkstančių eurų. Tiek pat išlaidų teigė turėjęs ir jo brolis Rolandas.
Siūlė STT finansuoti tyrimą
Vasarį Lietuvoje sulaikius aštuonis teisėjus generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pareiškė, kad kai kurios šių teisėjų nagrinėtos bylos turės būti persvarstytos.
Remigijus Guobys yra įsitikinęs, kad jo byla privalo pakliūti į šį sąrašą, nes, jo tikinimu, pirmosios instancijos teismų teisėjai byloje klaidingai išdėstė faktines aplinkybes ir todėl vėliau teisėjai priėmė neteisingus sprendimus.
„Apeliacinis teismas netikrina faktinių aplinkybių ir remiasi ankstesnių teisėjų surašytais iškraipytais faktais, – rašte Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) rašė Remigijus Guobys. – Geras pavyzdys – teiginys, kad žmogus yra įmonės akcininkas, nors iš tikrųjų niekada nėra juo buvęs.
Tai labai lengva patikrinti, bet niekas to nedaro, nes teisėjas pasakė, ir jo žodis yra galutinis.“
Remigijus Guobys pasiūlė STT iš savo kišenės finansuoti tyrimą, kad būtų surasta ir daugiau korumpuotų teisėjų, tačiau imti iš jo pinigų pareigūnai atsisakė.
Verslininko brolį Rolandą toks entuziazmas stebina – jis „Lietuvos rytui“ sakė, kad vadinamieji korumpuoti teisėjai pirmosios instancijos teismuose jųdviejų bylų nenagrinėjo – tik atmetė pateiktus skundus.
Akcijas dalijosi po lygiai
2002-aisiais broliams kuriant įmonę „Plieninis skydas“, kuri vėliau tapo viena didžiausių šarvuotųjų durų gamintojų Lietuvoje, tėvas įkalbėjo sūnus akcijas pasidalinti po lygiai ir dirbti kartu.
Bėgant metams verslas tapo pelningesnis ir sudėtingesnis, tad po lygiai akcijų turintys broliai nebegalėjo sutarti, kurio žodis paskutinis.
Įsiplieskęs konfliktas netrukus persikėlė į teismus.
Verslo ėmėsi po vagystės
– Ką pagalvojote sužinojęs, kad du su jūsų bylomis susiję teisėjai buvo sulaikyti? – klausė „Lietuvos rytas“ Londone gyvenančio Remigijaus Guobio.
– Akivaizdu, kad tai nėra atsitiktinis sutapimas.
Sunku laimėti, jei teisėjai iškraipo faktus, klastoja aplinkybes, nepaiso įrodymų, neteisingai pateikia net tuos žodžius, kurie yra įrašyti.
Anglai tokiu atveju sako: „Slepia ir lavoną, ir dar rūkstantį ginklą.“
– Kaip prasidėjo jūsų verslas?
– Kartą apvogė mano tėvus, tad nusprendžiau juos apsaugoti: garaže pagaminau duris – medį apkaliau metalo lakštu.
Vėliau ir kiti žmonės paprašė tokių durų. Pradėjau gaminti. Pats virindavau, pats montuodavau.
Būdamas studentas dieną mokydavausi, o vakare važiuodavau montuoti durų. Turėjau verslo liudijimą.
Apyvarta vis didėjo, tad 2002 metais nutariau įregistruoti bendrovę.
Pasikviečiau dirbti ir vyresnįjį brolį Rolandą, paskyriau jį generaliniu direktoriumi.
Jis turėjo nuolat sėdėti įmonėje, pasirašinėti dokumentus, žiūrėti tvarkos, bendrauti, atstovauti. Man labiau patiko kūrybinė, gamybinė veikla.
– Kodėl akcijas pasidalijote po 50 procentų, juk jūs pradėjote šį verslą?
– Tėvas įkalbėjo: „Esate broliai, darykite verslą per pusę.“
Verslas augo. Paėmėme 20 milijonų litų paskolų, įsigijome gamyklą, sudėtingų ir brangių įrenginių.
Paskolas greitai grąžinome. Įmonėje dirbo 120 darbuotojų. Per metus pagamindavome dešimtis tūkstančių durų.
Per trejus ketverius metus visus aplenkėme, tapome didžiausi. Artimiausi konkurentai buvo tris kartus mažesni.
Į darbą ateidavau 6 valandą ryto, o išeidavau po vidurnakčio. Visi šeštadieniai ir sekmadieniai – darbe.
Dešimt metų neturėjau atostogų – keliaudavau tik darbo reikalais. Visas mano gyvenimas buvo darbas.
– Kaip jus paveikė visiems smogusi ekonominė krizė?
– Nekilnojamojo turto burbulas sprogo, iš buvusios durų apyvartos beliko gal kokie 25 procentai.
Siūliau broliui važiuoti į Angliją ir duris pardavinėti ten.
Tačiau jis buvo linkęs likti Lietuvoje ir palaukti, kol krizė baigsis.
2008 metais su Londone gyvenančiu ir anglų kalbą gerai mokančiu lietuviu įsteigėme įmonę „Shield Security Doors“ ir vėl pasidalijome jos akcijas po lygiai.
Vilniuje liko fabrikas, kuriame aš buvau gamybos direktorius.
Londone investavau į parodas: per aštuonerius metus dalyvavome daugiau kaip pusšimtyje tarptautinių parodų, mums tai kainavo apie milijoną svarų.
Pirmus metus pats duris parduodavau, pats montuodavau, vykdavau pas klientus.
Po to samdžiau architektus, vadybininkus.
Įmonėje dirbo daugiau kaip 20 darbuotojų, apyvarta vis augo.
Iš savo įmonės Lietuvoje nupirkau tūkstančius durų už 4 milijonus eurų.
Pelno davė ir gamykla Lietuvoje, ir Londone.
Bet dirbti Anglijoje buvo pelningiau. Nusipirkau namą, automobilį „Bentley“, žmonai – „Porsche“. Brolis greičiausiai pradėjo man pavydėti – ėmė reikalauti parduoti jam įmonės Anglijoje akcijas.
Kai aš nesutikau, 2014-ųjų spalį „Plieninio skydo“ generalinis direktorius, tai yra mano vyresnysis brolis, nusprendė nebeparduoti durų mano verslo partnerės įmonei, kol aš jam neparduosiu savo įmonės Londone akcijų.
Turiu dviejų įmonių akcijų, gaunu dividendų ir iš vienos įmonės, ir iš kitos, gyvenu normalų gyvenimą, dirbu, viskas gerai.
Staiga 2014 metais įvyksta konfliktas, ir prarandu viską – nei iš vienos, nei iš kitos įmonės pajamų nėra, o iš partnerės įmonės irgi negaliu gyventi, nes jai neduoda durų. Nulis! Absoliutus nulis! Reikia išlaikyti du vaikus, namus.
– Kas įvyko tais metais?
– Mano įsitikinimu, tai buvo turto prievartavimas.
Aš neatidaviau broliui savo turto, o jis pasinaudojo tarnybine padėtimi.
Galų gale jis parašė: „Broliuk, pradėk verslą kaip anksčiau – nuo garažo.“ Visas žinutes išsaugojau.
Aš turiu duomenų, kurie leidžia įtarti, kad mano brolis, įmonės generalinis direktorius, sudarinėjo fiktyvias sutartis, pirko žemę už keleriopai didesnę nei rinkos kainą.
Apie tai sužinojęs pradėjau bylinėtis.
Bet man nepavyksta legaliai gauti informacijos, nes brolis pasamdė advokatus, o jie pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – esą aš kenkiu savo įmonei, nes turiu akcijų kitoje įmonėje.
Galų gale teismas priėmė sprendimą, kad privalau parduoti broliui savo lietuviškos įmonės akcijas.
Iš pradžių sumažino įmonės vertę, o dabar mane verčia parduoti akcijas už nesąžiningą kainą!
Ar Lietuva teisinė valstybė? Juk čia iš manęs atima akcijas tiktai todėl, kad turiu kitoje valstybėje įmonę.
– Ir vėl pradėjote nuo nulio?
– Nieko nelaukdamas pasiskolinau milijoną svarų Anglijoje, atidariau Londone gamyklą „Fort Engineering“. Keturi akcininkai, du iš jų anglai. 2014-ųjų lapkritį įsiregistravome, o 2015-ųjų vasarį pradėjome gamybą.
– O kur brangiau gaminti duris – Lietuvoje ar Anglijoje?
– Gabenti duris iš Lietuvos kainuoja 100 svarų, nes jos sunkios. Bet tos sąnaudos pasidengia, nes Anglijoje darbo užmokesčiai dvigubai didesni.
Įsteigiau gamyklą, verslo partnerės įmonė pradėjo tiekti duris klientams.
Šiuo metu gamykloje Lutone šalia Londono per metus pagaminu apie du tūkstančius durų ir langų.
Dabar yra išbandomos mano sukurtos šarvuotosios durys ir langai, kurie nesiskirtų nuo medinių ir tiktų paveldu pripažintiems statiniams.
Man buvo užsiminta, kad tokių durų ir langų šiuo metu ypač reikia karališkajai šeimai.
– Ar teisybė, kad statėte duris net dainininkui Eltonui Johnui, Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, buvusiai futbolo žvaigždei Davidui Beckhamui?
– Esu pasirašęs sutartį, kad neatskleisiu jokių detalių apie savo klientus.
Galiu tik pasakyti, kad jie iš tiesų itin turtingi žmonės.
Vienų laukujų durų kaina gali siekti 50 tūkst. svarų, o viso namo durų ir langų gamyba – pusę milijono svarų.
Tikino siūlęs išsiskirti gražiuoju
Lietuvoje gyvenantis įmonės „Plieninis skydas“ generalinis direktorius Rolandas Guobys „Lietuvos rytui“ brolio žodžius apie jų konfliktą vadino melu.
Jis pasakojo, kad sulaikyti teisėjai jo ir brolio bylų pirmosios instancijos teismuose nenagrinėjo, tik atmetė skundus: „Aš draudžiu rašyti apie mane. Jei parašysite, kad Remis vagis – tada gerai, bet jūs juk taip neparašysite.“
Rolandas Guobys teigė, kad jo brolis išvyko į Angliją ne dėl ekonominės krizės, o todėl, jog pats to norėjo. Ten nuvykęs jis nepranešė, kad įsteigė kitą įmonę, ir melavo, kad neturi iš ko gyventi.
„Aš penkerius metus jam daviau pinigų. Jis pardavinėjo „Plieninio skydo“ duris, bet ieškojo būdų, kaip atidaryti savo gamyklą ir Londone gaminti duris. Kai mūsų tėvas mirė, Remigijus net neatvyko į jo laidotuves. Tai irgi pasako apie jo moralę. Siūliau išsiskirti gražiuoju, net sutikau už akcijas sumokėti 10 procentų daugiau, nei jos bus įvertintos. Brolis man atsiuntė žinutę: „Man naudingiau, kad įmonė bankrutuotų.“ Jokių akcijų aš iš jo nesiruošiu pirkti. Šiuo metu antstoliai už skolas pardavinėja jo akcijas“, – sakė Rolandas Guobys.
