Verslas apie netolimą ateitį po EP rinkimų – optimizmo nedaug

Dabartinis Europos Parlamentas (EP) turėjo daugiau galios, tačiau jis mažai rūpinosi verslo aplinka Europoje, varganai bandė atsispirti protekcionistinėms jėgoms, ateinančioms iš valstybių narių, o sprendimus priėmė priešokiais, neturėdamas strategijos, kur link turėtų eiti Europa.

Rinkimai į EP vyks gegužės 26-ąją.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Rinkimai į EP vyks gegužės 26-ąją.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 T.Garuolis.<br> D.Umbraso nuotr.
 T.Garuolis.<br> D.Umbraso nuotr.
 M.Barysas.<br> D.Umbraso nuotr.
 M.Barysas.<br> D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 R.Vilpišauskas.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Vilpišauskas.<br> D.Umbraso nuotr.
 T.Vasilevskis.<br> D.Umbraso nuotr.
 T.Vasilevskis.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 29, 2019, 12:13 PM, atnaujinta Mar 29, 2019, 12:29 PM

Taip mano Martynas Barysas, Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktorius, kalbėjęs diskusijoje apie šių metų rinkimus į EP.

Jo teigimu, tendencijos prastos ir daug optimizmo nekyla ir laukiant naujos sudėties EP: EP fragmentuosis, frakcijos nebebus tokios reikšmingos. Tai reiškia, kad turėsime naują tarybą, o tokios institucijos, M.Baryso teigimu, mums nereikia.

Paprašytas paieškoti teigiamų patirčių, „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktorius sakė, jog kartais priešokiais pavyksta priimti ir gerų sprendimų. Pavyzdys – sprendimas dėl laisvo duomenų judėjimo.

Lengvo darbo naujajame EP nesitiki ir Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius. Jo prognozėmis, viena vertus, naujas EP turės didesnį legitimumą – bus didesnis rinkėjų aktyvumas dėl euroskeptiškų partijų aktyvumo. Kita vertus, efektyvumas teisėkūros prasme smuks: kiekvienu klausimu teks burti naujas koalicijas, be to, tiek kraštutinės kairės, tiek kraštutinės dešinės atstovai į verslą žiūri įtariai. O tai, R.Vilpišausko nuomone, verslui meta didelį iššūkį.

Mažųjų laiškas

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis teigė, jog, žinodamos situaciją, kad kitas EP gali būti labai radikalus, vyriausybės tam ruošiasi – 17-os valstybių vadovai pasirašė laišką, kuriuo ragina ginti laisvąją rinką.

„Nebūkime naivūs, – į tai sureagavo M.Barysas. – To laiško nepasirašė nė viena didžioji valstybė – vokiečiams laiško net nesiūlė pasirašyti. Jis labai aiškiai parodė, kad didieji – ten, o čia – kitas flangas“.

Pasak M.Baryso, žvelgiant į ateitį, Lietuvai pirmiausia reikėtų stengtis išsaugoti vidaus rinkos teisinę bazę. O, jei norime eiti toliau, mums labai reikėtų skatinti EP narius eiti į komitetus, dirbančius su verslo aplinka.

T.Garuolis taip pat iš EP narių pasigenda stipraus atstovavimo transporto sektoriui. Be to, „Linavos“ atstovas įsitikinęs, kad transporto sektoriui, kurio indėlis šalies ekonomikoje didelis, pagaliau reikėtų Seime turėti ir transporto komitetą.

Veidrodinis atspindys

EP verda diskusijos dėl Mobilumo paketo, tačiau kada įmanoma tikėtis sprendimo, „Linavos“ atstovas T.Garuolis nesiėmė prognozuoti, mat situacija keičiasi kasdien.

Tomo Vasilevskio, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovo, manymu, Mobilumo paketas – veidrodinis atspindys to, kas vyko su Paslaugų direktyva.

Paslaugų direktyva, R.Vilpišausko teigimu, parodė, ką reiškia skirtingų ekonominio išsivystymo šalių susijungimas į vieną rinką. „Kuo didesni ekonominiai skirtumai, tuo didesnė potenciali nauda visiems. Tačiau tai, kas ekonomistams atrodo labai gerai, politine prasme tampa labai dideliais skirtumais. Konkuravimas pigia darbo jėga sukėlė ne vieną įtampą, vėliau kilo diskusijos dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams. Dalis „Brexit“ priežasčių susiję su tokio tipo įtampomis, nepaisant to, kad imigrantai duoda ir didelę ekonominę naudą“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jis priminė, kad dar 2000-aisiais, Lisabonos strategijos priėmimo metu, visi ES šalių vadovai sutarė, kad reikėtų liberalizuoti darbo rinką. Po ketverių metų, 2004-aisiais, buvo pateiktas Paslaugų direktyvos projektas. Tačiau jį svarstant EP buvo pašalintas šalies kilmės principas: prancūzai, belgai pradėjo kalbėti apie tai, kad kyla pavojus jų socialiniam modeliui, atsirado lenkų santechniko įvaizdis. Olandija, Danija buvo linkusios palaikyti Rytų Europos šalis, tačiau vokiečiai rado kompromisą – panaikino šalies kilmės principą.

Rinkimai į EP vyks gegužės 26-ąją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.