Pajūryje poilsio būstų pirkėjus maustant ne kartą nutverta Povilo Lodos vadovaujama bendrovė „Kauno būstai“ šį kartą užsimojo apgauti ir Palangos savivaldybę.
Malūno gatvėje pastatytame daugiabučių komplekse du namus įmonė įsipareigojo prijungti prie miesto centralizuotos šildymo sistemos.
Toks šildymo būdas buvo įrašytas ne tiktai sklypo detaliajame plane, bet ir numatytas abiejų daugiabučių projektuose.
Patikėjusi, jog dėl to padidės savivaldybės valdomų šilumos tinklų bendrovės klientų skaičius, miesto valdžia šioje teritorijoje sutiko su didesniu užstatymu ir leido sklypo paskirtį pakeisti į gyvenamąją.
Nepaisė pastatų projektų
Bet namus pradėję statyti „Kauno būstai“ į centralizuotą šildymo būdą numatančius dokumentus numojo ranka ir abiejuose pastatuose įrengė šildymą elektra.
Kad rinktis centralizuoto šildymo neketinama, galima buvo suprasti iš to, jog statant daugiabučius netgi nebuvo prašoma prisijungti prie šalia kvartalo einančios miesto šilumos tinklų trasos.
Kurorto savivaldybėje manoma, kad žadėdami įvesti centralizuotą šildymą „Kauno būstai“ iš anksto rengėsi apgavystei.
Centrinėje miesto dalyje Malūno gatvėje „Kauno būstai“ nusipirko daugiau nei hektaro ploto žemės sklypą, kuriame anksčiau buvo vykdoma gamybinė veikla.
Pirmieji du pastatyti daugiabučiai buvo administracinės paskirties ir pirkėjams pardavinėti dalimis, nors viešai skelbta, kad siūlomi butai.
Kad šie namai galėtų virsti gyvenamaisiais, o sklype būtų galima pastatyti dar daugiau namų, reikėjo parengti šiuos pakeitimus numatantį detalųjį planą.
Pažado netrukus išsižadėjo
Du pirmuosius daugiabučius, kurie buvo statomi buvusių administracinių patalpų vietoje, buvo leista šildyti elektra.
Bet bendrovei panorus didesnio sklypo užstatymo savivaldybė pageidavo, kad būsimi namai būtų šildomi centralizuotai. Iš to naudos būtų gavę visi tokį šildymo būdą naudojantys miesto gyventojai, nes kuo daugiau vartotojų, tuo labiau mažėja šilumos kaina.
Siekdamas greičiau įgyvendinti savo planus „Kauno būstų“ vadovas P.Loda neprieštaravo šiai savivaldybės sąlygai.
Savo įsakymu tvirtindama parengtą detalųjį planą Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė nustatė, kad statomų naujų pastatų ir juose naudojamo vandens šildymas gali būti tiktai centralizuotas, prisijungus prie miesto tinklų.
Šis savivaldybės direktorės įsakymo punktas netrukus ir buvo apskųstas teisme.
P.Loda įrodinėjo, jog pagal miesto planą šioje teritorijoje centralizuotas šildymo būdas tik rekomenduojamas, o teisės aktai tokiu atveju neva numato ir alternatyvaus šildymo galimybę.
Tačiau po ilgokai trukusio bylinėjimosi neseniai Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad reikalaudama prisijungti prie centralizuotų tinklų savivaldybė yra teisi, nes pats statytojas įsipareigojo pasirinkti būtent tokį šildymo būdą.
Įpiršo brangesnį šildymą
Dabar įmonė „Kauno būstai“ šildymą elektra mėgina įteisinti rengdama naują detalųjį planą, tačiau tokiems norams nepritaria nei savivaldybė, nei bendrovė Palangos šilumos tinklai.
Dar pernai lapkritį plano rengėjų buvo prašoma pagrįsti, kodėl šiems namams netinka numatytas centralizuotas šildymas, ir skaičiavimais įrodyti, kad daugiabutį šildyti elektra naudingiau.
Tačiau jokių paaiškinimų nesulaukta iki šiol.
„Būstus šildydamas elektra statytojas apgaudinėja gyventojus, nes toks būdas yra brangesnis nei centralizuotos sistemos tiekiama šiluma“, – tvirtino bendrovės Palangos šilumos tinklų direktorė Giedrė Juršėnė.
Anot jos, poilsiui būstus perkančius žmones vilioja galimybė reguliuoti šilumą, tačiau dabar tai yra įmanoma ir įvedus centralizuotą šildymą.
Be to, elektra būstą šildantys žmonės žiemą išvykdami gali visiškai išjungti patalpų šildymą.
Dėl to nukenčia nuolat gyvenantys kaimynai, kuriems šąla gretimos sienos.
G.Juršėnės manymu, „Kauno būstai“ vengia prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, nes taip sumažino statybos išlaidas.
Prisijungiant prie magistralės tektų nutiesti maždaug 100 metrų vamzdyną, kurio kaina būtų apie 30 tūkst. eurų. Dar panašiai tiek pat kainuotų projekte numatytų keturių šilumos punktų įrengimas.
Savo ruožtu Palangos šilumos tinklai, netekę beveik šimto papildomų vartotojų, kasmet negauna apie 30 tūkst. eurų pajamų.
Inspekcija pažeidimų nemato
Ignoruoti statybos dokumentų reikalavimus bendrovei „Kauno būstai“ padeda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kuri kontroliuoja nebaigtas statybas.
Registrų centre abu daugiabučiai užregistruoti su 100 proc. statybos darbų baigtumu, tačiau pažymėta, kad statybos darbai nėra baigti.
Nekilnojamojo turto registracijai buvo pateikta VTPSI pažyma, kad objektas statomas nenukrypstant nuo projekto ir detaliojo plano sprendinių.
Maža to, pažymoje įžūliai nurodyta, jog šiuose namuose yra įvesta vietinė arba individuali šildymo sistema, nors pagal statybą leidžiančius dokumentus šie daugiabučiai turi būti šildomi centralizuotai.
VTPSI aiškina, kad tikrindami statinio atitiktį projektui statybos inspektoriai kreipia dėmesį į statinio vietą sklype, laikančiąsias konstrukcijas, pastato išorės matmenis.
Tačiau, anot inspekcijos, vertinti namuose įrengtų šildymo sistemų atitiktį projektui jie neprivalėjo, nes tai nėra priskirta prie esminių sprendinių.
Palangiškiai virto pažeidėjais
Palangos savivaldybės specialistų teigimu, neįvedus centralizuoto šildymo valstybinei komisijai nebus galima atiduoti vertinti ne tiktai šių dviejų daugiabučių, bet ir dviejų anksčiau pastatytų namų.
Mat jiems skirtos automobilių stovėjimo vietos buvo įrengiamos statant pastaruosius du daugiabučius, kurie negali būti atiduoti naudoti.
Bet oficialiai neužbaigtuose statyti namuose jau seniai yra apsigyvenę žmonės, praėjusią vasarą jie poilsiautojams nuomojo butus.
Kad nebaigti statyti namai yra apgyvendinti, įrodo ir didėjantis vandens vartojimas – pirmuosiuose dviejuose namuose per praėjusius metus butų savininkai sunaudojo apie 4,8 tūkst. kubinių metrų vandens.
Gyventi nebaigtuose statyti daugiabučiuose namuose draudžiama. Tačiau įstatyme nenumatytas terminas, per kurį daugiabutis namas privalo būti pastatytas surašant statybos užbaigimo aktą.
Gyventojus melžia ir toliau
Pažeidėjais virtę „Kauno būstų“ parduodamų namų gyventojai susiduria su dar viena bendrovės savivale.
Savo pastatytus namus administruojanti įmonė pati nustato pastatų priežiūros ir bendrųjų patalpų bei įrenginių naudojimo įkainius.
Neseniai „Malūno vilomis“ pavadintų „Kauno būstų“ namų gyventojus sujaudino žinia, kad buvęs 140 eurų administravimo mokestis nuo šių metų didinamas iki 350–450 eurų. Tiek neva išaugo kvartalo valymo ir priežiūros išlaidos.
Gyventojai baiminasi, jog šis administravimo kainos šuolis gali būti ne paskutinis.
Jie bandė prašytis, kad jų namus administruotų savivaldybės bendrovė Palangos komunalinis ūkis, tačiau ten nuėję gyventojai sužinojo, kad komunalininkai negali prižiūrėti oficialiai nebaigtų statyti namų.
Kaip šildysis, dar nenusprendė
Povilas Loda
Bendrovės „Kauno būstai“ direktorius
„Mes pasirinksime tokį šildymo būdą, koks vartotojams bus tinkamiausias. Įstatymai leidžia rinktis bet kokį alternatyvų ekologišką šildymo būdą. Per šiuos metus ir apsispręsime.
Dabar ruošiame detaliojo plano pataisymus, kurie leistų alternatyvius šildymo būdus. Jei vartotojai nutars, kad namus šildysime iš miesto centralizuotų tinklų, namus prijungsime prie jų.
Šie darbai užtruktų porą mėnesių. Jei ne šiemet, tai kitąmet visų namų statyba bus baigta surašant statybos užbaigimo aktą.“
Apgavo ne kartą
„Kauno būstų“ bendrovė yra pasižymėjusi kaip ne itin sąžininga statytoja. Konkurencijos taryba šiai įmonei skyrė 6,3 tūkst. eurų baudą už klaidinančios reklamos skleidimą.
Įmonė buvo nubausta už tai, kad negyvenamosios paskirties patalpas – svečių namus ir poilsines pardavinėjo kaip naujai statomus butus.
Toks Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau pernai Vilniaus administracinis teismas patvirtino, kad įmonė buvo nubausta pagrįstai.
„Kauno būstai“ valstybę bandė apgauti ir statydami vienbutį namą Palangos Užkanavės gatvėje.
Apie 1000 kvadratinių metrų ploto trijų aukštų vienbutis namas iš tiesų buvo statomas kaip daugiabutis, skambiai pavadintas „Sakalo vila“. Jame buvo įrengti 24 butai, kurie jau buvo pardavinėjami internete.
Statinį nekart tikrino VTPSI, bet jokių didelių pažeidimų neįžvelgdavo.
Prieš nedidelių individualių namų kvartale atsirandantį daugiabutį be reikiamo automobilių statymo vietų skaičiaus pasipriešino kaimynai ir apskundė statybas teismui.
Po ilgai trukusio bylinėjimosi Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pastatas privalo būti gerokai sumažintas.
Nors tokią nutartį ir apskundęs kasacine tvarka, P.Loda statybvietę pasiūlė nusipirkti prieš daugiabutį kovojusiems kaimynams. Įsigiję šį griozdą naujieji savininkai jį nugriovė ir čia ketina statyti du nedidelius individualius namus.
Nei namą statę „Kauno būstai“, nei pirkėjai neatskleidė sandorio vertės, tačiau P.Loda tikino, kad pasiūlyta suma jį tenkino ir nuostolių jis nepatyręs.
