„Nord Stream 2“ atstovai neįveikiamų kliūčių tame neįžvelgia. Todėl manau, kad pakankamai užtikrintai galima teigti, jog dujotiekis bus toliau tiesiamas ir bus nutiestas laiku“, – sakė Vladimiras Čižovas.
Jis pabrėžė, jog šios pataisos numato taisyklių išimtis, ir Vokietija jomis veikiausiai pasinaudos.
„Išimties taikymas priklauso nuo šalies, į kurios teritoriją vamzdynas patenka. „Nord Stream 2“ atveju – tai Vokietija, ir ji yra suinteresuota, kad šis projektas būtų užbaigtas“, – sakė Rusijos ambasadorius ES.
Dujų direktyvos pataisos, kurias dar tvirtins ES Taryba, numato, kad dujotiekių iš trečiųjų šalių pratęsimui bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Bendrijos vidaus dujotiekiams. Esminiai reikalavimai – dujų tiekėjai negali valdyti magistralinių vamzdynų, galimybė jais naudoti turi būti suteikta kitiems operatoriams, naudojimosi vamzdynais įkainiai turi būti nustatomi skaidriai.
Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė, kitaip nei dabar, negalės priklausyti rusiškų dujų eksportuotojui „Gazprom“, o šio vamzdyno 50 proc. pralaidumo turės būti rezervuota kitų tiekėjų poreikiams.
Pataisos leidžia išimtis, tačiau tik Europos Komisijai pritarus.
Pagal Rusijos planus, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas jau klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas. Rusijos dujų milžinė projektą vykdo su parteriais – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Šios įmonės kol kas yra tik finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.
