„Medžiagos (krizės tyrime. - ELTA) yra pakankamai daug ir naujos. Pavyzdžiui, Švedijos valstybės audito ataskaita yra kelerių metų senumo, bet labai svarbi, nes fiksuoja Švedijos Vyriausybės atsakomybę dėl ekonominio stabilumo Baltijos šalyse. Švedijos finansų priežiūros institucija yra pavaldi Vyriausybei, ten yra detaliai audituoti ir priežiūros veiksmai, ir Centrinio banko veiksmai.
Taip pat yra informacija, kurią gauname ir gavome dėl VILIBOR. Tai irgi yra krizės reiškiniai, galimai padaryta didelė žala žmonėms, tą informaciją taip pat dar reikia įvertinti", - Eltai komentavo S. Jakeliūnas.
Viena pagrindinių išvadų atidėjimo priežasčių, pasak BFK pirmininko, Lietuvos banko nenoras prisidėti prie tyrimo.
„Tyrimas per daug svarbus, kad būtų galima jį leisti sudarkyti ir diskredituoti dėl politinių priežasčių, prasidėjusių rinkimų kampanijų. Tam, kad būtų galima neutraliau įvertinti visą medžiagą, reikia laiko ir ramesnės aplinkos. Jei išvados būtų pateikinėjamos Seime (antradienį. - ELTA), tai vėlgi - iš vienos pusės jos būtų ignoruojamos turbūt mūsų erdvėje, o politiniai oponentai kvestionuotų jų pagrįstumą, motyvaciją, dėl rinkimų", - Eltai sakė Seimo narys.
S. Jakeliūno teigimu, krizės tyrimas su rinkimais nesusijęs.
„Tai tikrai ne dėl rinkimų vyksta. 10 ar daugiau šalių yra padariusios tokius tyrimus. Slovėnijoje toks tyrimas vyko ketverius metus nuo 2014 m., todėl visi pavyzdžiai ir argumentai leidžia manyti, kad mums reikia laiko ir konteksto, kad būtų galima užbaigti darbą ir pristatyti išvadas", - Eltai teigė S. Jakeliūnas.
Pasak jo, jei Seimas nesutiks atidėti krizės tyrimų išvadų pateikimo, tikėtina, kad būtų nuspręsta, jog tyrimas nėra užbaigtas.
Krizės tyrimo išvadų pateikimo Seimui terminą siūloma pratęsti iki spalio 31 d.
ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
S. Jakeliūnas teigia, kad V. Vasiliauskas visam LB kolektyvui menkinamai atsiliepė apie parlamentinį tyrimą, taip nuteikdamas prieš jį.
Be to, S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas", S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.
Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.
BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. BFK praėjusį trečiadienį nutarė Seimui siūlyti, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.
Lukas Blekaitis
