Kaunas neįžvelgia ekonominės naudos
Nuo 2019-ųjų pradėti maisto-virtuvės atliekų rūšiavimą Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybes įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas. Prie jo prisitaikyti padeda Sanglaudos fondo lėšos, kurios pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ leido iš dalies finansuoti naujus rūšiavimo konteinerius.
Iš viso pagal minėtą priemonę Lietuvoje šiandieną įgyvendinami 34 projektai, kuriems paskirstyta beveik 70 mln. eurų ES fondų investicijų. Jas panaudojus visoje Lietuvoje įsigyta ir dar planuojama įsigyti beveik 16 000 biologinių atliekų konteinerių individualioms valdoms bei virš 23 000 individualioms valdoms skirtų kompostavimo priemonių. Taip pat finansuojamas konteinerių aikštelių (antžeminių, pusiau požeminių ir požeminių) įrengimas/rekonstrukcija bei joms reikalingų rūšiavimo konteinerių (stiklui, popieriui, plastikui, tekstilei, maisto ir žaliosioms atliekoms) įsigijimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai.
Visgi ši parama diegti atskiro maisto atliekų surinkimo priemones įtikino ne visas miestų savivaldybes. Pavyzdžiui, Kaune biologiškai skaidžios ir maisto atliekos artimiausiu metu rūšiuojamos nebus.
Laikinai VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pareigas einanti Ingrida Valavičienė tikina, jog centras atliko išsamų maisto atliekų rūšiavimo galimybių tyrimą, kurio išvadas įvertinusi miesto savivaldybė ir priėmė sprendimą rūšiavimo nesiimti.
„Mūsų atsakomybė buvo Kauno regiono savivaldybėms paruošti studiją, kuri ištirtų, kokios būtų maisto atliekų atskiro surinkimo Kauno regione pasekmės. Atlikę tyrimą suskaičiavome, kad finansiškai tai neatsipirks ir ekonomiškai nebus naudinga, ypač turint omenyje, jog maisto atliekas iš mišrių atliekų srauto sutvarkome ir dabar. Ekonomiškai rūšiavimas neatsipirktų dėl sąlyginai mažo tokių atliekų kiekio – reikia atsižvelgti ir į tai, kad gyventojai nepuls iškart idealiai jų rūšiuoti“, – teigia I. Valavičienė.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia, jog šiandien tiesiog trūksta išsamesnio Lietuvoje jau veikiančių sistemų vertinimo ir aiškaus nacionalinio strateginio atliekų tvarkymo modelio.
„Atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas ekologiniu požiūriu teigiama, tačiau tam Lietuvos mastu visai nepasiruošta. Klausimas, ką galutiniame taške iš to gausime, kas dengs visus komposto ar biodujų gavimo kaštus? Mūsų siūlymas yra visų pirma apsispręsti, koks galutinis produktas bus gaunamas ir parengti aiškią įstatyminę bazę jo realizavimui“, – vertina R. Savickienė.
Klaipėda žada gyventojams mokesčių nedidinti
Visgi taip situaciją mato ne kiekviena savivaldybė. Pavyzdžiui, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įgyvendinamam projektui „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“ skirta beveik 6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų, už kuriuos bus įrengtos 54 požeminės, 282 pusiau požeminės ir 59 antžeminės ir mažai įgilintos konteinerių pastatymui skirtos aikštelės. Tad uostamiestis noriai imasi naujo rūšiavimo.
„Savivaldybės ir atliekų tvarkymo centro tikslas buvo sukurti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo sistemą, dėl kurios atliekų surinkimo, išvežimo ir apdorojimo paslaugos žmonėms nepabrangtų. Šiuo metu laukiame techninio reglamento, kuriame būtų aiškiau nurodyta, kaip galima šias atliekas tvarkyti, tuomet turėtume žinoti tikslesnius reikalavimus bei išlaidas“, – tvirtina KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius.
Prognozės optimistiškos net ir turint omenyje, kad vos pradėjus surinkinėti maisto atliekas, tikrai ne visi vietiniai gyventojai jas tvarkingai išmetinės į tam skirtus konteinerius. Patys KRATC atstovai pripažįsta, kad per metus Klaipėdos mieste tikimasi surinkti tik apie 1,5 tūkst. tonos bioskaidžių atliekų – o jų sukuriama apie 5-7 tūkst. tonų. Tačiau radikaliems elgesio pokyčiams reikia laiko.
Kaštai priklauso nuo naudojimo
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas sutinka, jog miestų savivaldybėse naujo rūšiavimo kaštų klausimas sukėlė nemažai diskusijų, o vieną atsakymą pateikti sunku, nes išlaidos visuomet priklausys nuo žmonių aktyvumo rūšiuojant.
Visgi A. Reipas skaičiuoja, jog šiek tiek pakiltų atliekų išvežimo išlaidos, kadangi tai daryti tektų kiek dažniau, bet užsienio šalių pavyzdžiai rodo, jog šį pabrangimą atsverti turėtų kiti faktoriai.
„Jei iki 10 proc. iškyla atliekų surinkimo išlaidos, tai tuo pačiu sumažėja mišrių atliekų apdorojimo kaštai, sumažėja šalinimo kaštai, sumažėja deginimo kaštai ir tyrimai iš skirtingų pasaulio šalių rodo, kad gali sumažėti ir bendra visos sistemos palaikymo suma“, – aiškina A. Reipas.
Jo nuomone, teigiamą įtaką turės tai, jog sėkmingai rūšiuojant įmanoma net daugiau kaip dvigubai sumažinti mišrių atliekų srautą, o tai reiškia mažiau naudoti jį rūšiuojančius bei deginančius aparatus. A. Reipas skaičiuoja, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje per metus sukuria apie 200 kg mišrių atliekų – visiškai atskyrus biologiškai skaidžias bei maistines atliekas šis skaičius sumažėtų iki 50-70 kg.
Atskirtas biologiškai skaidžias bei maisto atliekas (į kurias įeina ne vien maistas, bet ir servetėlės, popierinės maisto pakuotės ar netgi lapai) biologinio apdorojimo įrenginiai paverčia kompostu, o iš jų išgauti galima ir biodujas ar šilumos ir elektros energiją.
Daugiau informacijos – www.am.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt
