Seimo opozicijos atstovai antradienį apkaltino Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovą S.Jakeliūną, kad jis viešai pareiškė išankstinę nuomonę dėl krizės kaltininkų, todėl esą negali toliau vadovauti tyrimui.
Be to, konservatoriai pareiškė, kad Lietuvos banką ir jo vadovą prezidentės favoritą Vitą Vasiliauską užsipuolęs valstietis esą gali turėti asmeninių sąskaitų.
Antradienį S.Jakeliūno buvo paklausta, ar iš tiesų 2011 metais jis bandė įsidarbinti Lietuvos banke.
Seimo komiteto vadovas aiškino, jog tai nebuvo prašymas dėl darbo, o buvo pokalbis apie galimybę bendradarbiauti: „Bet man buvo pasakyta, kad sprendimus priima S.Daukanto aikštė. Tuo tie pokalbiai ir baigėsi.“
Beje, kiek anksčiau S.Jakeliūnas nesėkmingai bandė įsidarbinti ir SEB banke.
Pats politikas yra pripažinęs, kad tokią galimybę jis aptarinėjo su buvusiu šio banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
Todėl konservatorius Mykolas Majauskas svarstė, kad krizės aplinkybių tyrimas gali būti asmeninio sąskaitų suvedimo ir keršto plano dalis: „Bet kuriuo atveju panašu, kad S.Jakeliūnas yra patekęs į interesų konfliktą ir negali objektyviai vadovauti tyrimui.“
Bet nepaisydamas opozicijos abejonių antradienį Seimas po pateikimo pritarė S.Jakeliūno siūlymui pratęsti krizės tyrimą iki spalio pabaigos.
Už tai balsavo 49 parlamentarai, prieš – 30, susilaikė 5.
Įžvelgė demonizavimą
Tęsti jau šią savaitę turėjusį finišuoti metus trunkantį tyrimą pasiūlęs S.Jakeliūnas neįvardijo aiškių priežasčių, kodėl jo vadovaujamam specialiosios komisijos statusą turinčiam BFK nepavyko laiku atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus.
„Prieš metus nebuvo abejonių, kad reikia aiškintis krizės priežastis.
Bet pernai rugsėjį viskas radikaliai pasikeitė, kai atsirado du kandidatai į prezidentus (G.Nausėda ir buvusi konservatorių finansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Red.), kurie pernai kovą dar nebuvo nei planuoti, nei matyti.
Tada prasidėjo tyrimo ir jį atliekančių asmenų diskreditavimas, demonizavimas ir marginalizavimas“, – aiškino BFK vadovas.
Pasak valstiečio, tai rodo ir jo paviešintas Lietuvos banko vadovybės vidaus susirašinėjimas. „Jis neturi precedento jei ne pasaulyje, tai bent jau Europos Sąjungoje.
Tad apie jį bus informuotas Europos centrinis bankas ir kitos tarptautinės institucijos.“
S.Jakeliūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos bankas trukdė vykdyti krizės aplinkybių tyrimą – Seimo komitetui teikė ne visą informaciją, dalį jos nuslėpė. Be to, politikas kaltino Lietuvos banką per krizę netinkamai prižiūrėjus komercinius bankus, kurie esą galėjo manipuliuoti Vilibor indeksu ir nepagrįstai kelti paskolų palūkanas.
Savo įtarimais BFK pirmininkas pasidalijo ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris neatmetė galimybės kreiptis į prokurorus.
Tyrėjas įvardijo padarytą žalą
„Nustatėme ir šokiruojančių faktų.
Kai kurie jų patvirtina tai, kas buvo žinoma ir anksčiau. Bet man nauja buvo Švedijos vyriausybės audito, atlikto 2011 metais, ataskaita, kad šios šalies bankai prisidėjo prie krizės Baltijos šalyse.
Švedijos vyriausybė prisiėmė atsakomybę dėl bankų veiksmų dominuojančio vaidmens ir sukeltos krizės Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Taigi teigti, kad čia buvo kažkokios ypatingos sąlygos ar grėsė lito devalvacija, yra absoliutus melas“, – krizės tyrimo atradimais antradienį Seime pasidalijo S.Jakeliūnas.
Politikas aštriai kritikavo prezidentės Dalios Grybauskaitės skatintą tuometės valdžios nenorą skolintis pigiau iš tarptautinių institucijų.
„Manau, galime svarstyti, ar tai buvo milžiniška nekompetencija, ar nusikalstamos veikos arba neveikimo požymių turintys veiksmai ir sprendimai, kurie dar turi būti vertinami“, – kalbėjo BFK vadovas.
Anot jo, tuo metu padaryta žala gali siekti mažiausiai 1,9 mlrd. eurų.
Opozicija neliko skolinga
Tokios kalbos siutino per krizę šalį valdžiusius konservatorius. Anot M.Majausko, krizės tyrėjas yra įsijautęs į teisėjo vaidmenį, viešai pasakęs, kas yra kaltas ir atsakingas už krizę, negana to, kaltuosius jau ir nuteisęs.
„Ar nemanote, kad jums reikėtų pasitraukti iš šios komisijos pareigų ir užleisti jas kitam asmeniui, kuris nėra išreiškęs išankstinės nuomonės, nuteisęs ir galėtų objektyviai vertinti situaciją?“ – S.Jakeliūną trauktis ragino konservatorius.
Anot M.Majausko, krizės tyrimas jau padarė daugiau žalos, nei davė kokios nors apčiuopiamos naudos.
Kitas konservatorius Arvydas Anušauskas irgi suabejojo, ar bandymu pratęsti tyrimą nenorima pridengti komisijos neįgalumo.
A.Širinskienė susidūrė su trukdžiais
Seimas linkęs pritarti ir valstietės A.Širinskienės vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos dėl galimo neteisėto poveikio politiniams procesams darbo pratęsimui.
Ši komisija darbą turėjo baigti iki gegužės, bet paprašė tyrimą pratęsti iki gruodžio vidurio.
A.Širinskienė vardijo, kad komisija negali gauti įvairių tarnybų dokumentų, susijusių su ankstesniais parlamentiniais tyrimais, taip pat su skundais dėl anksčiau paviešintos medžiagos: „Susidūrėme ir su tam tikrais sunkumais bendraujant su valstybinėmis įmonėmis.“
Už tai, kad šis tyrimas būtų tęsiamas, po pateikimo antradienį balsavo 51 Seimo narys, 32 buvo prieš ir trys susilaikė.
