Kretingos centre netoli įėjimo į turgavietę esančioje skelbimų lentoje jau beveik mėnesį puikuojasi kažkokio vyro nuotrauka su raginimu susimokėti skolą.
Skelbime nenurodyta nei tariamo skolininko pavardė, nei skolinimosi aplinkybės ar pinigų suma, kurios nesugrąžinimu vyras yra kaltinamas.
Ant lentos kabinama bet kas
Nors šį skelbimą mato į Kretingos turgavietę kasdien einantys žmonės, popieriaus lapo su nukopijuota vyriškio nuotrauka niekas nebandė nuplėšti.
Greičiausiai apie tokį paviešinimą nėra žinoma ir pačiam vyrui, kurio atvaizdas kabo viešoje miesto skelbimų lentoje.
Veido atvaizdas, kaip ir asmens kodas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, turimo automobilio valstybinis numeris, yra asmens duomenys, kurių be paties asmens sutikimo skelbti negalima.
Už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Už tokį pažeidimą dideles pinigines baudas numato ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
Tačiau viešoje skelbimų lentoje žmogaus nuotrauką pakabinęs asmuo liktų nenubaustas, nes, pasirodo, jis jokio teisės akto nepažeistų.
Teisme tektų įrodinėti žalą
Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatoma atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugos pažeidimą.
Už jį privatiems asmenims numatyta bauda nuo 150 iki 580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems pareigūnams – nuo 300 iki 1150 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą bauda asmenims didėja iki 550–1200 eurų, o juridinių asmenų vadovams – 1100–3000 eurų.
Tačiau tokios griežtos bausmės numatytos tik už neteisėtą asmens duomenų skelbimą arba privatumo apsaugos pažeidimus elektroninių ryšių srityje.
Pasak Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Ričardo Kačino, už neteisėtą kito asmens nuotraukos paviešinimą skelbimų lentoje administracinė atsakomybė nenumatyta: „Toks skolininko raginimo būdas yra nepriimtinas – įstatymas numato, kad negrąžinta skola išieškoma teisme arba padedant antstoliams.
Bet už tai teisinės atsakomybės nėra.
Nukentėjęs asmuo galėtų kreiptis į teismą tik pateikdamas civilinį ieškinį su prašymu jam atlyginti padarytą žalą, tačiau ją įrodyti būtų sudėtinga.“
Įžvelgia įstatymo spragą
Miesto skelbimų lentoje neteisėtai paviešintam žmogui negalėtų padėti ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Kaip paaiškino VDAI Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Bernackienė, inspekcija tiria juridinių asmenų, įstaigų ir visuomeninių organizacijų duomenų apsaugos srityje padarytus pažeidimus. Privačių asmenų padarytų pažeidimų nereglamentuoja ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Mūsų kompetencijai galėtų priklausyti tik tokie atvejai, kai skelbimų lentose asmenų duomenis neteisėtai skelbia daugiabučių namų bendrijos ar kitos visuomeninės organizacijos“, – teigė VDAI specialistė.
D.Bernackienės manymu, dėl nevienodo tokio paties pažeidimo vertinimo būtų galima įžvelgti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose paliktą spragą.
Anot jos, neteisėtai skelbiant asmens duomenis daromo pažeidimo pobūdis išlieka tas pats, nesvarbu, ar tai daroma elektroninėje erdvėje, ar viešoje skelbimų lentoje.
