Vakarų Europos valstybių praktika kitokia – čia nedideliuose prekybos centruose apsaugos darbuotojų samdoma retai. Pagrindinės apsaugos funkcijos patikimos apsaugos sistemoms, o prekybos centrų darbuotojai išmokomi jomis naudotis.
Kodėl tokia tvarka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse bent kol kas neįmanoma, taip pat pat apie tai, kodėl nereikia stebėtis pamačius saugos darbuotojo uniforma vilkinčią smulkaus sudėjimo moterį, kalbėjomės su Žydrūnu Bukausku.
Jis – saugos tarnybos „Grifs AG“, saugančios parduotuvę, kurioje sekmadienį įvyko kruvinas incidentas, apsaugos departamento direktorius.
– Natūralu, kad tam tikrose vietose esančiose parduotuvėse daugiau incidentų nei kitose, tarkime. Tikriausiai negalima sakyti, kad parduotuvė Jonažolių gatvėje, kur sekmadienio vakarą įvyko užpuolimas, – didesnės rizikos zonoje?
– Vertinant vagysčių ir kitų incidentų skaičių šioje parduotuvėje, ji buvo vertinama kaip nesusidurianti su itin didelėmis išorinėmis grėsmėmis. Remiantis mūsų turimais duomenimis, kur kas daugiau grėsmių tenka kituose Vilniaus mikrorajonuose įsikūrusiose objektuose – Žemuosiuose Paneriuose, Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje.
– Nedidelėse parduotuvėse vienu metu objektą saugo vienas apsaugininkas. Ar vieno apsaugininko parduotuvėje pakanka? Ar tai tik Lietuvos praktika, ar ji būdinga ir kitoms šalims?
– Vakarų Europos praktika tokia, jog nedideliuose prekybos centruose apaugos darbuotojų samdoma retai, pagrindinės apsaugos funkcijos patikimos apsaugos sistemoms, o prekybos centrų darbuotojai yra išmokomi jomis naudotis.
Vis dėlto Vakarų šalių praktika, mūsų požiūriu, būtų sunkiai pritaikoma mūsų šalyje. Mūsų patirtis visose Baltijos šalyse („Grifs AG“ apsaugos darbuotojai saugo prekybos centrus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje) rodo, kad be fizinės apsaugos postų parduotuvės patirtų kur ikas didesnių nuostolių dėl vagysčių.
Antra, prekybos centruose vyksta įvairių viešosios tvarkos pažeidimų, kaip matome – ir rimti nusikaltimai, kuriems reikalingi profesionalūs apsaugos veiksmai. Kol kas nėra technologinių priemonių, kurios geriau nei žmonės padėtų apsisaugoti nuo vagysčių.
Kalbant apie apsaugos darbuotojų skaičių parduotuvėse, šį klausimą visuomet sprendžiame su užsakovu, atsižvelgdami į prekybos centro lokacijas, vykusius incidentus, patiriamų nuostolių prekybos centre struktūrą. Tiesa, kad ne visais atvejais vieno apsaugos darbuotojo pakanka, tačiau apsaugos darbuotojams ištisą parą kiekvieną dieną per savaitę talkina ginkluoti greitojo reagavimo ekipažų apsaugos darbuotojai.
– Kiek trunka apsaugininko parduotuvėje pamaina, kaip atrodo jo darbo diena?
– Pamaina trunka įvairiai – nuo 8 iki 14 valandų. Įprastai fizine apsauga parduotuvės saugomos dienos metu, taigi ryte apsaugos darbuotojas apžiūri vidaus patalpas ir prekybos centro darbo laiko pradžioje atidaro paradines duris lankytojams.
Dieną apsaugos darbuotojai patruliuoja parduotuvėje, stebi vaizdo kameras, taip užtikrindami viešąją tvarką, vagysčių prevenciją, prekybos centro vidaus tvarkos laikymosi kontrolę ir, žinoma, ekstremalių situacijų valdymą.
Prekybos centro darbo laikui baigiantis apsaugos darbuotojai vėlgi apžiūri vidaus patalpas. Sulaukę, kol išeis paskutinieji lankytojai, patikrina ir uždaro parduotuvės įėjimus. Nakčiai parduotuvėje įjungiama apsaugos sistema.
– Ar būna, kad per pamainą apsaugininkui, dirbančiam prekybos centre, parduotuvėje apskritai netenka „gesinti gaisrų“? Kiek įprastą darbo dieną vidutiniškai incidentų tenka suvaldyti apsaugininkui?
– Ar objektas „ramesnis“, priklauso nuo vietos, kurioje parduotuvė yra įsikūrusi. Vis dėlto didesnių ar mažesnių incidentų pasitaiko kiekviename prekybos centre, kiekvieną dieną, pradedant lankytojų skundų sprendimu, vagystes vykdžiusių asmenų sulaikymu ir baigiant rimtų ekstremalių incidentų suvaldymu. Tiesa, vagystės yra dominuojantis nusikaltimas prekybos centruose.
– Visuomenėje žodis „apsauginis“ toli gražu ne visuomet turi teigiamą konotaciją. Suprask – jau kai kitur nepriima, tai eina dirbti apsaugininku. O kokie iš tiesų reikalavimai keliami žmonėms, norintiems dirbti tokį darbą?
– Taip, žinome, kad visuomenėje vis dar egzistuoja panašus požiūris į apsaugos darbuotojus, kurį tiek patys, tiek per apsaugos verslo asociaciją mėginame keisti.
Didžioji dalis apsaugos darbuotojo darbo visuomenei yra nepastebima. Žmonės mato prekybos centruose vaikštančius apsaugos darbuotojus, tačiau didžioji dalis apsaugos darbo specifikos visuomenei, kuri nesusidūrė su apsaugos veiklos organizavimu objektuose, yra nežinoma. Todėl ir atrodo, kad apsaugos darbas apsiriboja primityviomis funkcijomis.
Tačiau žvelgiant į asmens ir turto saugos įstatyme nurodytus reikalavimus apsaugos darbuotojams, privalomus išklausyti kursus ir išlaikyti egzaminus, žvelgiant į apsaugos sutarčių, sudarytų tarp užsakovų ir apsaugos bendrovės reikalavimus tampa akivaizdu, kad ne kiekvienas asmuo gali eiti apsaugos darbuotojo pareigas.
Apsaugos darbuotojai turi puikiai išmanyti susijusius teisės aktus, turėti įgūdžių suvaldyti ekstremalias situacijas, asmenų sulaikymą, išmanyti asmenų (ir minios) elgsenos psichologijo pagrindus, gebėti suteikti pirmąją pagalbą, puikiai išmanyti priešgaisrinės saugos reikalavimus, būti fiziškai pasirengusiam, išmanyti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą ir susijusius teisės aktus, suprasti ir gebėti valdyti nuostolius jiems patikėtuose saugoti objektuose.
– Kas atbaido žmones nuo apsaugininko darbo?
– Tie, kas vykdo apsaugą, susiduria su įstatymo paradoksu. Tai vadiname asmenų, įvykdžiusių vagystes, nebaudžiamumu, nes yra pakelta riba skaičiuojant eurais, kuomet taikoma baudžiamoji atsakomybė už vagystės.
Taip pat dažniausiu atveju už vagystę pagautas asmuo vienu metu stengiasi išsinešti prekių neviršydamas įstatyme nustatytos ribos eurais. Tai įstatymu laikoma smulkia vagyste, už kurią taikoma administracinė atsakomybė, tuo atveju apsaugos darbuotojai sulaikymo vietoje tegali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vagystę įvykdžiusį asmenį paleisti. Dažniausiai tie patys asmenys po kelių minučių vėl lenda į tą ar kitą prekybos centrą vykdyti vagysčių.
Svarbu paminėti ir tai, kad apsaugą užtikrinantys asmenys turi daug mažiau teisių, nei, tarkime, policijos pareigūnai ar policijos rėmėjai, jiems apribota teisė vykdyti asmenų apžiūrą ir asmenų turimų daiktų patikrą. Asmenims netaikoma baudžiamoji atsakomybė už apsaugos darbuotojų persekiojimą, pažeminimą, nežymų fizinį smurtą. Todėl į apsaugos darbuotojus, vykdančius apsaugos funkcijas, gerokai dažniau būna nukreipti provokuojami veiksmai, engimas, netgi fizinis smurtas. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai mažina apsaugos darbuotojų motyvaciją dirbti šį darbą.
– Iš žmonių tenka girdėti nusistebėjimų, kad apsaugos darbuotojais kartais dirba net ir smulkutės moterys. Esą ką jos gali padaryti prieš užpuoliką? Ar apskritai sudėtinga rasti darbuotojų apsaugininko darbui?
– Taip, mūsų bendrovėje apsaugos darbuotojomis dirba moterys. Tai įprasta praktika. Įžvalgumu, greita reakcija, diplomatiškumu jos nenusileidžia vyrams. Kalbant apie užpuolimo atvejus, visiems parduotuvėse dirbantiems apsaugos darbuotojams be išimties į pagalbą vyksta ginkluotos mūsų pajėgos, užpuolimo atvejams valdyti pasitelkiamos ir prekybos centruose įrengtos techninės apsaugos priemonės.
Kalbant apie darbuotojų pritraukimą, mūsų verslo šaka, kaip ir didžioji dalis kitų, darbo rinkoje nėra išskirtinė – mes taip pat stokojame profesionalių, darbo patirties turinčių darbuotojų. Su tuo susiduria visos saugos tarnybos be išimties.
Apie atlygį labai konkrečiai kalbėti nėra paprasta, tačiau galiu paminėti, kad apsaugos darbuotojo atlyginimo dydis prasideda nuo 550 eurų atskaičius mokesčius.
– Į kokius objektus kebliausia privilioti apsaugos darbuotojų?
- Sunkiausia pritraukti į tuos objektus, kuriuose negalime pasiūlyti lankstaus darbo grafiko, kur objektai veikia prastesnėmis kriminogeninėmis sąlygomis, su kuriais nėra patogaus transporto susisiekimo.
Labiausiai apsaugos darbuotojai linkę rinktis vykdyti ginkluotą apsaugą greitojo reagavimo ekipažuose.
– Prisiminkime sujudimą dėl adatų bananuose. Ar tuo metu apsaugos darbuotojams kliuvo kokių neįprastų funkcijų?
– Pasirodžius informacijai apie adatas vaisiuose mūsų saugos tarnyba skyrė didesnį dėmesį vaisių ir daržovių skyriaus priežiūrai, papildomos šių produktų priežiūros funkcijos teko ir prekybos centrų darbuotojams. Džiugu paminėti, kad mūsų saugomuose objektuose neteko fiksuoti panašių atvejų.
