Kai JAV paskelbė sankcijas Venesuelos režimui, Karakasas liko atkirstas nuo įprastų pinigų šaltinių. Todėl šalies valdžia kaip įmanydama stengiasi už įvairias žaliavas gauti dolerių, eurų ar bent maisto produktų.
Taip siekiama išvengti ekonomikos kracho, nors jis šią valstybę jau ištiko. Tačiau jei neliks paskutinių pajamų šaltinių, N.Maduro dienos gali būti suskaičiuotos.
Padeda kaimynų kovotojai
Pastarosiomis savaitėmis į įvairias pasaulio šalis iš Pietų Amerikos buvo gabenami kroviniai su retaisiais metalais, jų rūdomis bei mineralais.
Italijos prokuratūra Triesto uoste prieš kelias dienas sulaikė laivą su penkiomis tonomis koltano.
Taip vadinama niobio ir tantalo rūda, kuri yra itin paklausi tarp išmaniųjų telefonų gamintojų, nes šių metalų jiems labai reikia.
Venesuelos opozicijos atstovas Americo De Grazia pranešė, kad šios žaliavos atgabentos iš Bolivaro valstijos, kuri ribojasi su Kolumbija ir Brazilija. Politiko teigimu, neįregistruotą kasyklą valdo Nicolasas Maduro Guerra – valstybės vadovo sūnus.
„Žmonės kasykloje jį vadina vardu, jis suburia brigadas, joms sumoka. Pažįstu tenykščius darbuotojus, kurie tai papasakojo“, – teigė Venesuelos kongreso narys A.De Grazia, atstovaujantis būtent Bolivaro valstijai. Pasak jo, koltano kasyklą saugo Kolumbijos kairiųjų partizanų grupuotės ELN kovotojai, kuriuos N.Maduro remia ir kuriems yra suteikęs prieglobstį.
Įkliuvo ir Afrikoje
Kovo pradžioje milžinišką kontrabandos siuntą sulaikė ir Afrikoje esančios Ugandos muitininkai – į šalį mėginta nelegaliai atgabenti 7,4 tonos aukso.
Mat Ugandoje veikia didžiulė jį perdirbanti gamykla „African Gold Refinery“. Šios siuntos vertė siekė apie 300 mln. dolerių (266 mln. eurų).
Tyrimų portalo armando.info duomenimis, šis auksas atkeliavo irgi iš N.Maduro aplinkos. Kaip ir po pasaulį pasklidę deimantai iš Venesuelos.
„Prezidentą ištiko tokia neviltis, kad jis ėmė paprasčiausiai plėšikauti norėdamas bet kokiais būdais išsilaikyti valdžioje“, – sakė šios valstybės ekonomistas Angelas Alvarado.
Bolivaro ir Amazonės valstijose esančios 110 tūkst. kvadratinių kilometrų kasyklos dabar prižiūrimos kariuomenės. Čia plyti miškai, teka upės, įkurtas nacionalinis parkas, bet valdžia 2016 metais nusprendė pradėti šioje teritorijoje kasybos darbus.
Vilioja tos pačios žaliavos – koltanas, deimantai ir auksas.
Opozicionieriaus A.De Grazia teigimu, karinių pajėgų elitas dabar labiausiai ir verčiasi šių žaliavų išgavimu bei kontrabanda.
Teigiama, kad tam tarpininkauja netgi Libano musulmonų šiitų grupuotė „Hezbollah“.
Mat Venesuelos viceprezidentu anksčiau buvo šiuo metu pramonės ministro pareigas einantis Tareckas El Aissami, kuris yra sirų ir libaniečių kilmės.
Šluoja aukso atsargas
N.Maduro režimas labiausiai pradėjo stokoti pinigų nuo šių metų sausio, kai JAV paskelbė sankcijas ir nustojo pirkti naftą iš Venesuelos.
Tai buvo labai skaudus praradimas, nes iki tol amerikiečiai kasdien jos įsigydavo 550 tūkst. barelių. Taip kiekvieną dieną Karakasui įplaukdavo maždaug 35 mln. dolerių (31 mln. eurų).
Dabar lieka pardavinėti kitokias žaliavas, kad būtų galima aprūpinti valstybę degalais ir maistu. Šioje šalyje nepasiturintiems dalijami produktų daviniai, be jų greičiausiai prasidėtų badas.
Tačiau tiekimas iš režimo kontroliuojamų kasyklų nėra stabilus, todėl, opozicijos teigimu, valdžia jau pradėjo pardavinėti ir nacionalinio banko saugyklose esantį auksą. Manoma, kad jo privačiais laivais ir lėktuvais jau išgabenta apie 24 tonas.
„Pastarąjį kartą penkios tonos buvo išvežtos balandžio 5 dieną“, – teigė A.Alvarado remdamasis šaltiniais centriniame banke. Tai daryti režimui dabar patogu, nes dėl elektros tiekimo sutrikimų nacionalinis bankas iš esmės nebedirba, jo tarnautojai išleisti priverstinių atostogų.
Kur nugabenta pastaroji aukso siunta, kol kas nežinoma. Bet šiais metais jau 8 tonos buvo nuskraidintos į Jungtinius Arabų Emyratus. Vėliau dar viena siunta iškeliavo į Ugandą, tik ten ji buvo sulaikyta.
A.Alvarado teigimu, jau praėjusiais metais N.Maduro režimas pardavė 21 toną valstybei priklausančio aukso Turkijai ir už tai gavo apie milijardą eurų. Tiesa, nepanašu, kad prezidentas viską galėjo susižerti sau, – kaip pranešė portalas armando.info, už šias lėšas į Venesuelą atkeliavo 31 tūkst. tonų maisto produktų ir 120 tonų įvairių medikamentų.
Jau ima stigti degalų
Vienas svarbiausių klausimų – ar atsargų išpardavimą pradėjusi dabartinė Venesuelos valdžia ilgai išsilaikys. Kompanijos „Ecoanalitica“ vyriausiojo ekonomisto Luiso Arturo Barcenaso nuomone, jau šį mėnesį šalis pristigs degalų.
Kiti ekspertai spėja, kad gegužę ar vėliausiai birželį pasireikš pražūtingas šalies ekonomikai JAV sankcijų poveikis.
Tai jau juntama – net ir šalies sostinėje nebeįmanoma įsigyti 95 markės benzino, nes jo tiesiog neliko. Degalinėse yra tik 91 markės benzino, tačiau kai kuriuose regionuose trūksta ir šių degalų.
O tarptautinis spaudimas nuolat auga. Antai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusią savaitę paskelbė, kad gali šalies vadovu pripažinti jau spėjusį prezidentu apsiskelbti Juaną Guaido, jeigu tik sutiks šiai organizacijai priklausančios valstybės.
Taip pat TVF sustabdė numatyto 400 milijonų dolerių (355 mln. eurų) kredito išmokėjimą Venesuelai.
Kaip pranešė fondo viceprezidentas Davidas Liptonas, kol šalyje nebus tarptautinės bendruomenės pripažįstamos vyriausybės, tol pinigai liks įšaldyti. („Spiegel.de“, LR)
