Apie tai, kad Berlynas turėtų kaip reikiant sumokėti Graikijai, pastarojoje valstybėje buvo kalbama jau senokai. Vis dėlto kol pati valstybė buvo atsidūrusi ant bankroto ribos ir tarptautiniai skolintojai (daugiausia – Vokietija) skyrė jai milijardus eurų, tol apie Antrojo pasaulio karo reparacijas buvo kalbama patyliukais.
Tačiau dabar ši tema vėl prisiminta. Ir ne bet kaip – šią savaitę Graikijos Parlamentas po dvylika valandų trukusių ginčų pritarė specialios komisijos išvadoms dėl Vokietijos padarytos žalos atlyginimo.
Suma – pritrenkianti
Ši komisija buvo sudaryta dar 2016 metais, o jos veiklos rezultatų buvo laukiama gerokai anksčiau. Tačiau šalies premjeras Alexis Tsipras, kol valstybė naudojosi tarptautine parama, proceso stengėsi neskubinti.
Užtat dabar paskelbta, kad karo metu Vokietija valstybei padarė milžiškos žalos, kuri įvertinta net 300 milijardų eurų. Tai prilygsta kone pusantrų metų Graikijos bendrojo vidaus produkto. Gavusi tiek pinigų valstybė beveik atsikratytų visų skolų.
Iš Berlyno dabar bus reikalaujama atlyginti nuostolius, kuriuos valstybei padarė Vokietijos nacių kariuomenė, sumokėti nukentėjusiems bei jų palikuonims, atiduoti pavogtus meno kūrinius bei archeologines vertybes, taip pat grąžinti skolą, kurią graikai vokiečiams suteikė Antrojo pasaulinio karo metu.
Dėl Vokietijos kaltės 1941–1944 metais buvo nužudyta apie 300 tūkst. Graikijos piliečių. O 1942 metais šios šalies centrinis bankas buvo priverstas suteikti Berlynui 500 mln. reichsmarkių paskolą. Suskaičiavus palūkanas, dabar ši suma siektų ne vieną milijardą eurų.
Laiko politikų reklama
„Tai yra didi diena Graikijai. Vokietijos vyriausybė turėtų kaip įmanoma greičiau nustoti neigti kaltę ir atsisakyti arogantiško tono“, – po balsavimo kalbėjo Graikijos reparacijų komiteto narys Aristomenis Syngelakis.
Parlamentas vyriausybei suteikė įgaliojimus tartis su Berlynu dėl reparacijų. Ministras pirmininkas A.Tsipras parlamentarams pažadėjo, kad bus pasinaudota visomis galimybėmis.
Tiesa, džiaugiasi ne visa Graikija. Valdančiųjų oponentai tvirtina, kad tai yra viso labo viešųjų ryšių triukas prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus.
Be to, valdžiai tokia reklama gali būti naudinga ir vėliau, nes šįmet šalyje bus renkama kai kurių regionų savivalda, o rudenį – ir naujas Parlamentas.
Berlynas derėtis nelinkęs
Vokietijos valdžia iki šiol net nesileisdavo į kalbas su Atėnais dėl žalos atlyginimo. Po balsavimo Graikijos Parlamente vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas aiškino, kad nacionalsocialistai graikams suteikė daug kančių ir dėl to yra kalti.
Tačiau dėl reparacijų vokiečių pozicija nepasikeitė – anot S.Seiberto, Berlynas mano, kad ši tema teisiniu ir politiniu atžvilgiu jau yra užbaigta, o jos atnaujinti neketinama.
Teisininkų nuomone, jei vokiečiai nesileis į derybas (o dėl to iš esmės neabejojama), tada Graikijos vyriausybei beliks vienintelė išeitis – kreiptis į Tarptautinį teismą Hagoje su ieškiniu ir prašyti Londono arbitražo priteisti žalą. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes vien rengiant tokius dokumentus gali iškilti gausybė juridinių kliūčių.
Gali konfiskuoti turtą
Tiesa, Atėnai turi dar vieną išeitį – konfiskuoti Graikijoje vokiečių valdomą turtą. Šalies aukščiausiasis teismas dar 1997 metais nustatė, kad per karą Distomo vietovėje įvykdytų žudynių aukoms turi būti išmokėta 28 mln. eurų kompensacija.
Kad šie pinigai būtų gauti, teisėjai suteikė Graikijos teisingumo ministerijai leidimą perimti vokiečių šalyje valdomą turtą.
Tačiau tuo iki šiol nebuvo pasinaudota. Pastarąjį dešimtmetį tokių žingsnių graikai vengė nenorėdami kliudyti deryboms, po kurių valstybei buvo suteiktos milijardinės paskolos.
Be to, niekas neabejoja, kad panašūs veiksmai atbaidytų turistus iš Vokietijos, kurie Graikijoje sudaro nemenką poilsiautojų dalį.
Vis dėlto yra signalų, kad Graikijos Parlamente bei vyriausybėje jau aptarinėjama turto konfiskavimo galimybė.
Tačiau net ir Atėnuose suvokiama, kad tai būtų lemiamas žingsnis, po kurio dviejų valstybių santykiai labai smarkiai pašlytų. („Spiegel.de“, LR)
