Tuo tarpu verslo sektorius įsivaizduojamas kaip veržlus, augantis, nuolat tobulėjantis ir koja kojon žengiantis su technologijomis. Grečiausiai dėl šių skirtybių verslo ir mokslo santykis dažnai būdavo neįmanomas.
Verslininkui sprendimo reikia čia ir dabar, o mokslas gilinasi į sistemas ir teorijas daugiau nei į praktinius sprendimo būdus.
Tačiau Lietuvos mokslininkų ir verslininkų pavyzdys laužo nusistovėjusius stereotipus. Abi šalys suskubo viena kitai į pagalbą tam, kad baldų gamintojams sukurtų nacionalinę dirbtinio intelekto sistemą.
Mokslininkų inicijuota šalies baldų gamintojų apklausa parodė, kad baldininkams jau seniai koją kiša viena problema – tai individualūs baldų projektai ir jų gamyba. Tiksliau, ne pati gamyba, o baldų projektavimas.
Kaskart gavę individualių baldų užsakymą jie daug laiko sugaišta tokio projekto vertinimui ir tikslinimui. Per metus tai sudaro kone trečdalį viso įmonės darbo laiko.
„Įsivaizduokite, kad paskelbiamas konkursas vieno universiteto mokymo aplinkai sukurti – architekto sukurtoje vizualizacijoje pateikiama daugiau nei 100 skirtingų gaminių.
Vien tam, kad suskaičiuotume ir pateiktume savo pasiūlymą tokio projekto įgyvendinimui – surastume tinkamas medžiagas, įvertintume jų tiekimo laiką, neaiškias projekto vietas, transportavimo ir logistikos kaštus – turi dirbti apie 10 žmonių vidutiniškai 7 dienas.
Tačiau net ir po tokio sudėtingo darbo tikimybė laimėti projektą yra nuo 10 iki 12 procentų.“ – sakė individualius baldų projektus įgyvendinančios bendrovės „Ardi“ vadovas Linas Aleksandravičius.
Jo teigimu, būtent dėl šių priežasčių – žmogiškųjų ir laiko resursų stokos ne kiekviena įmonė yra pajėgi dalyvauti tokio tipo konkursuose ir įgyvendinti individualius užsakymus.
Baldininkai jau seniai ieškojo sprendimų, kaip individualių projektų įvertinimą automatizuoti. Tačiau automatizuoti procesus ir kurti sistemą pavienėms įmonėms buvo sudėtinga, nes tai reikalauja ne tik didelių finansinių išteklių, bet ir intelektinio pagrindo.
Taip sutapo, kad ši baldininkų problema pasirodė aktuali moksliniu požiūriu Mykolo Romerio universiteto mokslininkams, kurie žada sukurti sistemą, apdorosiančią ir įvertinsinčią individualius baldų projektų užsakymus – medžiagiškumą, gamybos niuansus, o galų gale ir įvertintų tokių baldų kainą remiantis ne tik įmonės kainų standartais, bet ir rinkos aplinkybėmis.
Mokslininkai žada, kad kuriama dirbtinio intelekto sistema visą šį darbą galės atlitki vos per 30 minučių.
Projekto „Sumani gamyba“ vadovė prof. Birutė Mikulskienė sako, kad nors ir baldininkams individualių baldų projektų vertinimas yra atvira ir kraujuojanti žaizda, tačiau prisikviesti pirmuosius projekto partnerius nebuvo tokia lengva užduotis.
„Mūsų tikslas ir misija yra padėti baldų sektoriui plėtotis. Tačiau iš pradžių baldininkai į mus žiūrėjo įtariai ir nenoriai ėmėsi bendro projekto. Juk susėsti su konkurentais už vieno stalo atrodė rizikinga.
Vadovaujamės griežta duomenų apsaugos politika, ir jokia asmeninė įmonės gamybos ar veiklos informacija nėra prieinama kitai. Jie tuo patikėjo – sulaukėme galop baldininkų pritarimo“, – apie sunkią bendros veiklos pradžią pasakojo profesorė.
Šiuo metu projekto mokslininkų iniciatyvinė grupė laukia norinčiųjų prisidėti prie projekto. Ji atlieka ir tam tikrą apklausą.
„Džiaugiamės, kad pelnome verslininkų pasitikėjimą ir sulaukiame jų pačių iniciatyvos ar idėjų, kaip galėtume pagerinti kuriamą sistemą. Juk dirbtinio intelekto įrankį jie kasdien naudos darbe, todėl norime, kad jis būtų kuo aktualesnis“, – sakė B.Mikulskienė.
