Kalbėdamas ketvirtadienio vakarą, E.Macronas pažadėjo tolesnius pajamų mokesčio apkarpymus, kurių vertė sudarytų 5 mlrd. eurų (5,5 mlrd. JAV dolerių). Tai – prezidento atsakas į penkis mėnesius tebesitęsiančius protestus dėl prastų gyvenimo standartų. Juos vykdo prieš vyriausybę nusiteikę „geltonųjų liemenių“ demonstrantai.
Pasak Prancūzijos finansų ir ekonomikos ministro Bruno Le Maire'o, šios priemonės nepadidins deficito ir valstybės skolos.
B. Le Maire'o teigimu, jis tikėjosi, kad 15 mln. namų ūkių turės naudos iš naujų priemonių, kurios yra pagrindinės mokesčių sumažinimo pakete.
Ministras pažymėjo, kad tai būtų pasiekta sušvelninant žemutinę pajamų mokesčio dalį. Dabar ji nustatyta ties 14 proc. Šis lygis esą yra pernelyg neteisingas.
Viešųjų išlaidų apkarpymas laikomas pagrindiniu iššūkiu centristinei E.Macrono vyriausybei, kai Prancūzijoje bet kokie viešųjų paslaugų pokyčiai vertinami itin jautriai.
E.Macronas sakė, kad bus panaikintos kai kurios vyriausybės agentūros. Taip pat žadama, kad daugiau biurokratų ir viešųjų pareigūnų bus perkelta iš Paryžiaus į Prancūzijos provincijas.
Mokesčių mažinimą finansuoti padės mokesčių spragų likvidavimas įmonėms, padrąsinant žmones daugiau dirbti ir mažinant nedarbą. Valdant E.Macronui, nedarbo lygis krito nuo 9,4 proc. iki 8,8 proc.
Šiemet prognozuojamas 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto Prancūzijos biudžeto deficitas.
Reakcija į E.Macrono kalbą, laikomą jo prezidentavimo lūžio tašku, penktadienį buvo prieštaringa.
Komentuojama, kad E.Macronas į savo liberalizmą įliejo šiek tiek humaniškumo, bet strategijos nepakeitė.
Remiantis laikraščių apklausomis, 63 proc. žmonių laiko E.Macroną neįtikinančiu, o 80 proc. jų mano, kad protestai tęsis.
