Mūsų šalyje ir Estijoje veikiantis „Lietuvos draudimas“ pernai iš viso pasirašė 253,1 mln. eurų vertės ne gyvybės draudimo įmokų – 10,9 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Tai leido išlikti vienvaldžiu rinkos lyderiu Lietuvoje, o Estijoje pakilti į trečiąją vietą.
Bendrovė uždirbo 17,5 mln. eurų grynojo pelno. Tačiau, kaip sakė jos generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, tai yra tik labai gražūs skaičiai, atspindintys visų įmonės darbuotojų pastangas.
– Kokie esminiai įvykiai nutiko draudimo rinkoje pastaraisiais metais? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo K.Šerpyčio.
– Pataikėme į ekonomikos ir draudimo rinkos augimo ciklą, kuris prasidėjo 2017 metais ir tęsėsi pernai. Visose Baltijos šalyse draudimo rinka yra sveika, auga toliau. Tačiau dabar jau esame pasiekę lėtesnio augimo fazę, nes pastaraisiais metais jis buvo labai spartus.
Po krizės draudimo rinka kasmet augo vienženkliais skaičiais. Tačiau ilgainiui žmonių gerovė, atlyginimai, pajamos didėjo. Atsirado didesnis vartojimas, perkama daugiau naujų automobilių, būstų, todėl atsiranda ir turto apsaugos poreikis, juolab kad tam galima skirti daugiau pinigų.
– Jau daug metų kalbama, kad draudimo skvarba mūsų regione nė iš tolo neprilygsta tai, kuri yra Vakarų valstybėse. Ar padėtis keičiasi?
– Žinoma, vejamės. Viskas prasideda nuo turto, pajamų. Juk mes draudžiame tik tai, kas jau sukurta. Nepaisant to, ta draudimo skvarba kol kas gerokai mažesnė nei Vakaruose. Pagal tai, kiek lėšų skiriama draudimui, nuo vokiečių ar britų atsiliekame kokius 8, nuo skandinavų – maždaug 4 kartus. Esame panašūs į daugumą Rytų Europos valstybių. Tai lemia tiek ekonominės sąlygos, tiek mąstysena.
Draudimas yra skirtas padėti atsitikus nelaimei. Pirmiausia tai susiję su turtu, ypač nekilnojamuoju. Žmonės dešimtmečius skiria jam įsigyti, tačiau iki šiol pusė namų ir dar didesnė dalis butų neapdrausta. O juk užtenka trumpojo elektros jungimo, kad viso to neliktų.
Todėl keista, kad iki šiol apdrausta vos pusė individualių namų ir tik 30 procentų butų. Civilizuota nuostolių kompensavimo kultūra dar nėra paplitusi ir civilinės atsakomybės srityje. Vakaruose dauguma žmonių turi tokį draudimą, nes neaišku, kada, kam ir kokios žalos gali padaryti tu, tavo vaikai ar augintiniai.
Aš pats esu apdraudęs net savo šunį, nes kartą, kai jis mėgino mestis po motociklu, išsyk vaizduotėje kilo minčių, kiek galėjo nuostolių padaryti.
Dar vienas pavyzdys yra dabar labai populiarūs elektriniai paspirtukai – išsinuomok ir važinėk. Tačiau tai yra pavojaus šaltinis, nes visuomet gali netyčiomis užkliūdyti žmogų, apgadinti automobilį ar kitokį turtą. O ar kiekvienas juo važiuojantis yra pagalvojęs apsidrausti arba apsidraudęs savo civilinę atsakomybę?
Aišku, po truputį einame Vakarų link, nes dabar jau sunku rasti, kad automobilis nebūtų apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pamažu ta tendencija ateina ir į kitus sektorius, kitas sritis.
Vis dėlto pirmiausia draudimo skvarbą ir tam skiriamą lėšų dalį lemia ekonominė padėtis. Kuo labiau ji gerės, tuo daugiau bus skiriama pinigų ir draudimui. Tad iš esmės mūsų rezultatus lemia visų šalies gyventojų, viso ūkio augimas.
– Pačios įmonės rezultatais akcininkai tikriausiai gali tik pasidžiaugti. O kas lemia, kad kiekvienais metais „Lietuvos draudimas“ dirba stabiliai gerai?
– Tik mūsų žmonės, kurių yra apie tūkstantį. Viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – ir nuo manęs, ir nuo bet kurio draudimo konsultanto.
Pernai jau šeštą kartą gavome geriausio darbdavio Baltijos šalyse įvertinimą. Jis skiriamas pagal tarptautinį „AON Best Employers“ atliekamą tyrimą, kuriame dalyvavo pusketvirto šimto Europos įmonių. Skaičiai gana įdomūs: Lietuvoje darbuotojų įsitraukimo į bendrovės veiklą vidurkis siekia 50 procentų, Europoje – 60 procentų, o visame pasaulyje – 65 procentus, o mūsų įmonėje jis yra net 83 procentai.
Bet tai – tik skaičiai. Mums šis tyrimas svarbus ne tik dėl jų ar dėl statulėlių, kurių greitai gal jau nebeturėsime, kur statyti, o dėl įmonės rezultatų. Supratome, kad šis tyrimas ir atskleidžia trūkumus bendrovėje, ir motyvuoja žmones.
Iš šalies gali pasirodyti keistoka, tačiau tai tarpusavyje labai susiję dalykai. Noriu, kad mūsų žmonės į darbą eitų ne kojas vilkdami, o šypsodamiesi.
– Kiek darbuotojams motyvacijos suteikia finansinis atlygis, o kiek – papildomos paskatos, kitokia vertė, kurią jie gauna įmonėje?
– Yra teorija, kad atlyginimas motyvuoja tik tris mėnesius. Nežinau, kaip tai apskaičiuota, tačiau sutinku su tokia nuostata. Ne iš vieno darbuotojo esu girdėjęs, kad jei ne papildoma nauda, motyvacinės sistemos, jis eitų dirbti kitur.
Kiekvienas darbuotojas turi jam keliamus tikslus, jis privalo žinoti, kur eina įmonė. Žmogus turi pats nuspręsti, kaip jam pasiekti atitinkamą tašką, kurio link eina visa kompanija, tik turi būti gerai informuotas, kaip veikia pati bendrovė.
Bet yra ir kitokių, vadinamųjų minkštųjų, paskatų. Antai pernai mūsų būstinės terasoje darbuotojai augino pomidorus. Taip ketiname daryti ir šiais metais. Niekaip negaliu apskaičiuoti, kaip tie pomidorai prisidėjo prie įmonės sėkmės, prie jos rezultatų, nes tai neįmanoma. Tačiau, jei žmonės patenkinti tokia veikla, vadinasi, elgiamės teisingai.
Beje, „AON Best Employers“ tyrimas yra labai detalus, su daugybe klausimų. Jei yra net ir nedidelis skyrius su vadovu ir penkiais darbuotojais, jis vis tiek gauna ataskaitą, kaip skiriasi jo rodikliai nuo visos įmonės. Tuomet galima analizuoti, spręsti, imtis veiksmų, kurie pagerins padėtį.
Pavyzdžiui, vieną dieną buvau pakviestas pas vieno skyriaus darbuotojus pasikalbėti. Iš pradžių klausiau: kam to reikia? Pasirodo, yra žmonių, kurie jaučia per didelę distanciją tarp vadovų ir žemesnės grandies darbuotojų. Vadinasi, tokie susitikimai būtini, tai nėra šiaip eilinis pasirodymas. Svarbiausia, kad tie žmonės patys taip sugalvojo.
– Šiais laikais daugelyje sričių žmones keičia išmaniosios technologijos, robotai. Kaip skaitmeninimas veikia draudimo verslą?
– Pirmiausia esu įsitikinęs, kad draudimo konsultantai dar ilgai išliks, nes draudimas yra išskirtinė prekė, tai – pažadas, kuris ne perkamas, o parduodamas. Tačiau internetas, be jokios abejonės, tampa vis svarbesnis. Vis dėlto pardavimų srityje verslo modelis keičiasi pamažu, nes negali atsisakyti konsultantų ir viską pardavinėti internetu. Taip įmonė pražudytų pati save.
„Lietuvos draudimo“ savitarnos svetainėje jau keletą metų galima nesunkiai sužinoti, kada baigiasi tavo polisas, pratęsti jį, sumokėti, sudaryti naują sutartį.
Ne mažiau svarbu, kad klientas, kuriam nutiko nelaimė, aiškiai matytų, kaip jam pagelbėja draudimo įmonė, – atsidarai savitarnos portalą ir žinai, kokia žalos reguliavimo stadija, kada galima laukti išmokos.
Tam ir diegiame naujas technologijas. Pavyzdžiui, mūsų žalų reguliavimo ekspertai kas dieną gauna po tūkstantį ar net daugiau pranešimų. Kiekvieną jį peržiūrėti ir atsakyti kainuoja. Todėl sukūrėme robotą, kuris jau dabar sugeba 80 procentų šių pranešimų atsijoti ir automatizuoti.
„Lietuvos draudime“ esame sukūrę ir dirbtinį intelektą, skirtą sukčiavimo atvejams atskleisti. Didžiulėje duomenų bazėje ieškoma, ar atitinkamas įvykis nėra panašus į anksčiau pastebėtas sukčiavimo, kai siekiama neteisėtai gauti išmoką, schemas.
Vis dėlto svarbiausias klausimas – kodėl pas mus atsiranda tokių idėjų, kodėl diegiamos tokios naujovės? Esu įsitikinęs, kad visa tai atsiranda dėl darbuotojų įsitraukimo.
Antai atėjo dirbti du universitetą baigę vaikinai ir sako: darom hakatoną! Be jokių verslo planų, be jokio ypatingo pasirengimo.
Na, gerai, darom. Jo metu buvo sumanyta gausybė puikių idėjų, taip atsirado ir mūsų virtuali valiuta „LD Coin“. Tai ir yra didžiausias įmonės turtas bei pasiekimas, kai nei valdybos, nei generalinio direktoriaus neverčiami žmonės imasi ir sukuria tokius dalykus.
– Ar tai reiškia, kad „Lietuvos draudimas“ imasi kriptovaliutų verslo?
– Toli gražu. (Juokiasi.) Čia jau būtų visiškai ne mūsų sritis. Taip, kuriant tą virtualią valiutą buvo panaudota blokų grandinių technologija.
Tačiau niekas tais pinigais neprekiauja jokiose biržose. Nors kompiuteriai juos „kasa“, kaip ir bitkoinus ar kitokias kriptovaliutas.
Visa esmė – kad mūsų darbuotojai galėtų bendradarbiauti, dalytis „LD Coin“, taip atsidėkodami vieni kitiems. Jei kolega padaro tau paslaugą, tu pervedi jam kažkiek vienetų tų pinigų.
Tačiau vien to buvo maža ir neįdomu, todėl pradėjome rengti aukcionus. Jų metu siūlomi įvairiausi prizai. Pavyzdžiui, vakarienė su generaliniu direktoriumi dviem asmenims arba jo automobilis visam savaitgaliui su pilnu degalų baku. (Šypsosi.)
Buvo galimybė praleisti dieną su bet kuriuo pasirinktu kolega, dalyvauti pirmadieniniame vadovų pasitarime. Beje, šį aukcioną laimėjusiam specialistui teko ne tik pasiklausyti, bet ir pačiam pranešti, ką jis nuveikęs per savaitę ir ką ketina daryti artimiausiu metu. Patikėkite, tai žmogų labai skatina.
Darbuotojų kaita – viena mažiausių rinkoje
– Praėjusių metų pabaigoje „Lietuvos draudimo“ bendrovėje dirbo 967 žmonės: 23 proc. vyrų ir net 77 proc. moterų.
– Visoje šalyje darbuotojų kaita 2016 metais siekė 22 proc., 2017-aisiais – 24 proc., pernai – 23 proc. Draudimo rinkoje ji siekė atitinkamai 15, 18 ir 25 proc. Tuo metu „Lietuvos draudimo“ kompanijoje darbuotojų kaita sudarė tik 16, 12 ir 15 proc.
– Kiekvienais metais įmonėje įdarbinama vis daugiau asistentų ir praktikantų, pernai – 82. Kasmet vidutiniškai kas penktas iš jų padaro karjerą ir tampa specialistu.
– Praėjusiais metais kas antrą (52 proc.) laisvą poziciją užėmė vidinis darbuotojas.
– 2017 metais kiekvienas įmonės darbuotojas mokymams vidutiniškai skyrė po 17 valandų, o pernai šis skaičius jau išaugo iki 31 valandos.
