Indeksas „Shanghai Composite“ rytinėje prekybos sesijos dalyje sumažėjo 5,19 proc., o „Shenzhen Composite“ – 5,86 procento.
Honkongo „Hang Seng“ smuko 3,31 procento.
Apie savo planus D.Trumpas sekmadienį parašė socialiniame tinkle „Twitter“ ir tai, JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, nustebino Kinijos pareigūnus.
D.Trumpo tviteryje paskelbtas grasinimas savaitės pabaigoje padidinti 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus paskatino išpardavimą visos Azijos akcijų biržose.
Tokiu būdu jis, matyt, nori paspartinti derybas tarp dviejų ekonomikos galiūnių. Tačiau pasiektas rezultatas, regis, gali būti priešingas – kitas derybų ratas numatytas Vašingtone šią savaitę, tačiau ir agentūra „Bloomberg“, ir JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ jau pranešė, jog Pekinas dabar svarsto galimybę dėl D.Trumpo grasinimų atidėti šias derybas.
Pagal dabartinius planus, derybos dėl prekybos turi būti atnaujintos Vašingtone ateinantį trečiadienį ir dar praėjusią savaitę JAV pareigūnai, regis, tikėjosi, kad prekybos susitarimas gali būti suderintas iki šios savaitės pabaigos.
Kinijos pareigūnai yra sakę, jog nepasiduos spaudimo taktikai, ir dabar svarsto, ar dalyvauti derybose, pranešė „The Wall Street Journal“.
Dėl įvairių priemonių, kurių ėmėsi Kinijos vyriausybė siekdama paskatinti šalies ekonomikos augimą ir ją apsaugoti nuo prekybos ginčų ir kitų sunkumų poveikio, šių metų pirmieji mėnesiai Kinijos akcijų indeksams buvo išties sėkmingi.
Pavyzdžiui, „Shanghai Composite“ nuo metų pradžios iki balandžio vidurio pakilo maždaug 30 procentų.
Tačiau per pastarąsias tris savaites indeksai krito maždaug 10 proc., nes atsirado ženklų, jog Kinija apribos tolesnių skatinamųjų priemonių mastą.
Nusmukdė naftos kainas
Naftos kainos pirmadienį sparčiai smunka ir tai, pasak ekspertų, paskatino JAV prezidento D.Trumpo pareiškimai apie kiniškoms prekėms taikomų importo muitų padidinimą, dėl kurių kilo grėsmė Vašingtono ir Pekino deryboms dėl prekybos.
Liepos mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ prekybos sesijos pradžioje smuko 1,45 JAV dolerio, arba 2,05 proc., iki 69,4 JAV dolerio už barelį.
O birželio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 1,38 JAV dolerio, arba 2,23 proc., iki 60,56 JAV dolerio už barelį.
Penktadienį „Brent“ pabrango 0,1 JAV dolerio, arba 0,14 proc., o WTI – 0,13 JAV dolerio, arba 0,21 procento.
Derybų neatšaukė
Nepaisant D.Trumpo sekmadienį paskelbtų grasinimų, kad JAV iki 25 proc. didins muitus kiniškų prekių importui, Kinija neatšaukia prekybos derybų.
Kad dar labiau padidintų spaudimą Kinijai, D.Trumpas taip pat pagrasino ne tik didinti jau galiojančių muitų tarifus iki 25 proc., bet ir įvesti muitus visoms iš Kinijos importuojamoms prekėms, kurių bendra vertė siekia 539,5 mlrd. dolerių. Pasak paties D.Trumpo, jis didins muitų tarifus, nes prekybos derybos vyksta „per lėtai“.
„Pastaruosius 10 mėnesių Kinijai taikomi muitų tarifai siekė 25 proc. 50 mlrd. dolerių vertės aukštųjų technologijų prekėms ir 10 proc. 200 mlrd. dolerių vertės kitoms prekėms“, – tviteryje rašė D.Trumpas.
„Šie 10 proc. nuo penktadienio didės iki 25 proc.“, – pridūrė jis.
Visgi Kinijos prekybos delegacija neatšaukia derybų rato Vašingtone ir ruošiasi jam, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Geng Shuangas.
„Šiuo metu bandome suprasti situaciją. Kinijos delegacija ruošiasi vykti į JAV derybų“, – teigė Geng Shuangas, neatskleisdamas, ar į derybas vyks vyriausiasis derybininkas, Kinijos vicepremjeras Liu He.
Nors praeitą savaitę JAV prezidentas tikino, kad derybos vyksta gerai, sekmadienį jis tvirtino, jog deramasi, tačiau pernelyg lėtai.
„Prekybos susitarimas su Kinija yra tęsiamas, bet per lėtai, o jie bando persiderėti. Ne!“, – rašė D.Trumpas.
Europa reaguoja
Padidėjus neapibrėžtumui dėl JAV ir Kinijos derybų dėl prekybos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienį sparčiai smunka.
Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sesijos pradžioje sumažėjo 1,6 proc. iki 384,35 punkto.
Prancūzijos CAC 40 krito 2,2 proc., Vokietijos DAX – 2,1 proc., Ispanijos IBEX 35 – 1,7 proc., o Italijos FTSE MIB – 2,3 procento.
Didžiosios Britanijos biržos pirmadienį dėl šventės yra uždarytos.
Staigus rinkų nuosmukis, kurį išprovokavo D.Trumpo pareiškimai, aiškiai rodo, jog rinkos ir toliau labai jautriai reaguoja į dviejų didžiausių pasaulio ūkių prekybos santykių pablogėjimą, rašo agentūra „Dow Jones“.
„Visa tai ne itin palanku Kinijos bendrovėms, kurioms ir taip tenka atlaikyti didelę skolų naštą, šalies ekonomikos augimo lėtėjimą ir verslo aplinkos kituose pasaulio regionuose prastėjimą“, – pažymėjo banko „Natixis“ vyresnioji ekonomistė Trinh Nguyen.
Bene sparčiausiai pirmadienį smunka pramonės įmonių, įskaitant automobilių gamintojus, akcijų kursai.
Pavyzdžiui, „Peugeot“ akcijos atpigo 3,9 proc., „Volkswagen“ – 3,4 proc., BMW – 3,9 proc., o „Daimler“ – 3,4 procento. Automobilių dalių gamintojų „Faurecia“ ir „Continental“ kapitalizacija sumažėjo atitinkamai 6,8 ir 3,8 procento.
Plieno gamintojos „ArcelorMittal“ rinkos vertė sumažėjo 4,8 proc., o chemijos milžinės BASF – 7,3 procento.
Tuo tarpu pirmadienį paskelbti statistiniai duomenys parodė, jog euro zonos ekonomika balandį stabilizavosi.
Bendras euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį, galutiniais duomenimis, smuktelėjo nuo 51,6 punkto mėnesiu anksčiau iki 51,5 punkto, nors preliminariai buvo skelbta, kad šis rodiklis nusileido iki 51,3 punkto.
O mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje kovą, palyginti su vasario mėnesiu, nepakito, nors rinkoje buvo prognozuotas vidutiniškai 0,1 proc. smukimas.
Palyginti su 2018 metų kovo mėnesiu, mažmenininkų apyvarta bendros valiutos bloke, ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, padidėjo 1,9 proc. ir metinis prieaugis buvo mažesnis už prognozuotus vidutiniškai 2,3 procento.
