Šiandien pavakare didžiulis laivas išplauks į Baltiją.
Oranžinis milžinas nestebina
Jūrų uosto laivybos kanalu lėtai judantis 288 metrų ilgio ir 49 metrų pločio dujovežis „Arctic Princess“ šalia uosto gyvenančių klaipėdiečių jau nestebina – oranžinis milžinas jau ne kartą lankėsi pietinėje uosto dalyje įkurtame Klaipėdos SGD terminale.
Kai vilkikai per uosto akvatoriją į SGD terminalą plukdo tokio dydžio dujovežius, kitų prekybos laivų, per marias į Smiltynę plaukiojančių keltų eismas saugumo sumetimais laikinai sustabdomas.
Dujovežiai negali įplaukti Klaipėdos jūrų uostą ir išplaukti iš jo, jeigu oro sąlygos Baltijoje nėra tinkamos saugiai laivybai. Kol kas jokių susidūrimų, pavojingų manevrų ir kitokių incidentų laivybos kanale nepasitaikė.
Prie išdujinimo laivo „Independence“ prišvartuotas „Arctic Princess“ dydžiu jam beveik prilygsta. Šįkart norvegai į Klaipėdą atgabeno nemenką 138 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų dujų. Kroviniui iškrauti prireikė daugiau nei paros.
"Achemai" geriau - nekalbėti
Koncerno „Achemos grupė“ komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė nei patvirtino, nei paneigė, kad iš Norvegijos Melkojos uosto, kur veikia bendrovės „Equinor“ (buvusi „Statoil“) SGD gamykla, į Lietuvą atplukdyta dujų siunta skirta Jonavos įmonei.
„Achema“ nieko nekomentuos – nei iš ko, nei ką perka. Tokia mūsų pozicija, taip nusprendė bendrovės vadovybė“, – tylos siena nuo dujovežius uoste stebinčių klaipėdiečių atsitveria privataus verslo atstovė G.Mierkienė.
Milžiniškų dujovežių vizitai labiau audrina arčiau jūrų uosto terminalų gyvenančių žmonių vaizduotę, o kiti jų beveik nemato arba pastebi tik tuomet, kai virš senamiesčio stogų iškyla didžiuliai judančių anstatų kupolai.
SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“, suvokdama nerimą dėl itin pavojingiems kroviniams priskiriamų dujų transportavimo per uostą, kuri supa gyvenamieji kvartalai, yra atviresnė nei „Achemos grupės“ valdyba, kuriai vadovauja pagrindinė akcininkė Lidija Lubienė.
Prireikė daugiau pajėgumų
Valstybinės įmonės „Klaipėdos naftos“ specialistai nė negalvoja slėpti nuo visuomenės žinių apie valstybės ir privataus verslo užsakymus SGD terminalui – pasak jų, „Achemos“ perkamoms dujoms rezervuoti pajėgumai šiemet viršija 6 milijardus Kwh.
Tokiam suskystintųjų dujų kiekiui atplukdyti prireiktų maždaug šešių tokių kaip „Arctic Princess“ dujovežių. Reisų gali būti ir daugiau, grafikai koreguojami, nes visos Klaipėdos SGD terminalo techninės galimybės neišnaudojamos.
Jonavos „Achema“ balandį, kaip ir ankstesniaisiais metais, be jokių problemų penkiems mėnesiams rezervavo papildomų SGD terminalo pajėgumų.
Anksčiau suskystintos dujos „Achemai“ buvo gabenamos mažesnėmis siuntomis. Rusijos bendrovės „Novatek“ arba jų tarpininkų parduodamos dujos į Klaipėdą patenka iš Suomijos įlankoje esančio Vysocko uosto.
„Achema“ iš Rusijos perka ir vamzdynais transportuojamas „Gazprom“ dujas. Žiemą jos yra pigesnės, o vasarą verčiau pirkti dujovežiais iš Norvegijos plukdomas suskystintas dujas.
Iki rugsėjo pabaigos Klaipėdos uoste pasirodys dar šeši dideli dujovežiai ir keturi mažesni (po 10 tūks. kubinių metrų SGD).
„Gazprom“ vamzdžio neuždaro
Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis dar naudojasi valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ antrinė įmonė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET). Jos ir „Achemos“ suskystintųjų dujų importo kiekiai yra daugmaž vienodi.
LET irgi kartą pirko „Novatek“ dujas iš tarptautinės žaliavų prekybos tarpininkės – įmonės „Trafigūra“. Tąkart dėl palankesnių oro sąlygų pasinaudota Vysocko uostu – didžiausia Rusijos naftos ir dujų eksporto baze rytinėje Baltijos pakrantėje.
„Šis krovinys užpildė antžeminę Klaipėdos SGD stotelę. Įvertindami kainų pokyčius dujas perkame iš Norvegijos „Equinor“, tarptautinės bendrovės „Total“, taip pat ir iš „Gazprom“, – sakė laikinasis „Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Šiemet LET ketina nenusileisti „Achemai“ – importuos apie penkis milijardus Kwh suskystintųjų dujų. Planuose numatyti keturi paskirtojo tiekimo ir vienas komercinis kroviniai.
„Mūsų tikslas – maksimaliai diversifikuoti dujų tiekimą, siekti konkurencingiausių kainų. Todėl perkame ir SGD laivais plukdomas, ir vamzdynais tiekiamas dujas. Suskystintos į Lietuvą patenka - tik iš Norvegijos“, – pažymėjo A.Ketlerius.
Svajonė – išpirkti dujų laivą
Ne visos per Baltiją į Klaipėdos SDG terminalą atplukdytos dujos suvartojamos Lietuvoje – dalį jų vėliau galima pelningai perparduoti kitiems vartotojams.
Pasinaudojus laikinais kainų pasaulio rinkoje šuoliais, užsakovų gautas pelnas perparduodant gamtines dujas padeda mažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas.
Klaipėdos SGD terminale stovintį dujų laivą saugyklą „Independence“ Lietuvai nuomoja Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“. Už tai kasmet reikia sumokėti apie 60 mln. eurų.
Paskaičiuota, kad Lietuva per dešimtmetį už laivo su išdujinimo įranga nuomą paklos nemenką sumą – apie 700 milijonų eurų.
Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija jau priėmė sprendimą po 2024 metų, kai pasibaigs „Independence“ nuomos terminas, išpirkti dujų laivą-saugyklą, kuri gali tarnauti ir kaip dujovežis.
Manoma, kad tokiam sandoriui prireiks 121-160 milijonų eurų, bet kas žino, kaip elgsis laivo savininkė „Hoegh LNG“ – norvegai gali nesutikti su lietuvių siūlymais, užkelti kainą, susirasti kitų pirkėjų.
Ar tai nebus dar vienas lietuviškas planas chuliganas, parodys ateitis ir nuolat kintanti energetikos žaliavų rinka.
