Gyventojams siaubą keliančios „Via Baltica“ remonto kaina lenkia didžiausias fantazijas

„Vieno kilometro sąnaudos lenkia net didžiausias fantazijas“, – sakė transporto įmonių skundų sulaukęs parlamentaras Artūras Skardžius, turėdamas galvoje aukso vertės kilometrus rekonstruojamame kelyje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.

 „Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
 „Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Skardžius: „Net plika akimi matyti, kad sąnaudos šiam keliui – tiesiog kosminės.“
A.Skardžius: „Net plika akimi matyti, kad sąnaudos šiam keliui – tiesiog kosminės.“
„Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
 „Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
 „Via Baltica“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 10, 2019, 9:36 AM, atnaujinta May 10, 2019, 1:00 PM

Kaip „Lietuvos rytas“ jau skelbė, rekonstruoti vieną kelio „Via Baltica“ kilometrą nuo Kauno iki Marijampolės kainavo 3,4 mln. eurų, o nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – daugiau nei 7,5 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) neslepia, kad suma gali dar didėti.

Magistralinis kelias A5, vedantis nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, yra itin svarbi ir vienintelė jungtis su Vakarų Europa, per metus ja gabenama apie 28 mln. tonų krovinių. Šiame transeuropinio kelių tinklo 40 kilometrų ruože Lietuvoje veikia 16 degalinių.

Vietos gyventojai ir verslininkai baiminasi, kad įgyvendinus brangiai kainuosiančius kelių tvarkytojų užmojus ir panaikinus tiesioginius įvažiavimus į degalines jie neteks duonos kąsnio. Kas norėdamas įsipilti degalų suks iš kelio kelis ar keliolika kilometrų?

Suabejojo lojalumu

„Kodėl visą infrastruktūrą paliekame už automagistralės ribų? Juk turėtume galvoti ir kalbėti apie regionų plėtrą, apie darbo vietas, apie pajamas į savivaldybės biudžetus. O svarbiausia, kad degalų akcizas, kurio lėšomis ir finansuojamos LAKD programos, iškeliaus į Lenkiją.

Tokia situacija net verčia suabejoti lojalumu Lietuvos biudžeto pajamoms. Kas galėtų paneigti, kad suinteresuoti gali būti tiek projektuotojai, tiek politinė vadovybė – nuo susisiekimo ministro Roko Masiulio iki LAKD vadovų?“ – rėžė A.Skardžius.

Parlamentaras piktinosi, kad rekonstravus šį kelio ruožą taip, kaip numatyta, teks skaičiuoti, kiek prarasta pinigų, kuriuos galėjo sukrauti degalų akcizas: „Mes rėžiame per akcizą, kurio 60 proc. skiriama būtent kelių programoms finansuoti. Tai ypač skaudu savivaldybių biudžetams. O kur dar darbo vietos ir gyventojų pajamų mokesčiai?

Ko mums reikia? Kad savivaldybės uždirbtų ar kad iš savo ir nacionalinio biudžeto mokėtų žmonėms bedarbių pašalpas?“

Parlamentaras turėjo galvoje ir degalinių, ir nakvynės vietų, ir maitinimo įstaigų, ir automobilių plovyklų įmones ir jų darbuotojus.

„Kirtęs Lietuvos sieną matai puikią Lenkijos infrastruktūrą: patogiau gali nuvažiuoti ir į degalines, ir į nakvynės vietas, ir į maitinimo įstaigas. Kodėl mes visa tai atiduodame lengva ranka?“ – stebėjosi A.Skardžius.

Ministerija nenori kalbėtis

„Pinigai lengva ranka taškomi ten, kur nereikia. Automagistralėje A5 daromi papildomi apvažiuojamieji keliai. Turbūt būsime pirmieji Europoje, kaip taikliai jau buvo pažymėta, įgyvendinę tokio sudėtingumo trasos ruožą, siekiantį vos keturiasdešimt kilometrų“, – piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

A.Skardžius pabrėžė, kad šis klausimas itin skaudus transporto kompanijoms, mat kelio ruožas taps nepatogus: „Esu gavęs skundų iš transporto įmonių.

Diskutuojame su Aplinkos ministerija. O Susisiekimo ministerija atsitvėrusi tylos siena – esą viskas suprojektuota, todėl nieko nenorime keisti.

Manau, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų tarti lemiamą žodį, kol dar galima pakeisti sprendimus.“

Nereikia daryti didelių kilpų

A.Skardžius sutiko su magistralės tvarkytojų argumentais, kad rekonstruojamas kelio ruožas yra pavojingas.

„Niekas nesiginčija dėl to. Būna ir dar pavojingesnių ruožų, tarkime, Vokietijos greitkeliuose, bet ten kažkaip sugebama sutvarkyti infrastruktūrą, kad tiek keleiviniam, tiek krovininiam transportui būtų patogu ja naudotis. Nereikia daryti kilpų po 15 kilometrų, kad galėtum užsukti į degalinę.

Esame tranzitinė valstybė – vienas pagrindinių mūsų pajamų šaltinių turi būti iš to tranzito. Mes iš to turime uždirbti, o ne penėti kaimynus“, – aiškino A.Skardžius.

Siūlo pasidomėti teisėsaugai

Po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie šį pinigus ryjantį projektą jau susigriebė Vyriausybė.

Vyriausybė gegužės 21-ąją rengs pasitarimą. Į jį planuoja pakviesti Susisiekimo ministerijos, LAKD, degalinių tinklų ir vežėjų atstovus.

A.Skardžius sakė, kad Kauno–Marijampolės–Suvalkų kelio klausimas kitą savaitę bus svarstomas tiek Seimo ekonomikos, tiek jo atstovaujamame Aplinkos apsaugos komitete.

Be to, Seimo narys įsitikinęs, kad ir teisėsaugos institucijos turėtų pasidomėti, kodėl taip išlaidaujama vienam kelio kilometrui: „Net plika akimi matyti, kad sąnaudos – tiesiog kosminės.“ 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.