Darbdaviai pagrįstai skundžiasi, kad nemaža dalis Užimtumo tarnybos siunčiamų ilgalaikių bedarbių iš tikrųjų nė nenori dirbti ir linkę gyventi iš pašalpų, kiti neketina važinėti į atokiau nuo jų gyvenamosios vietos esantį darbą, kai dažnai siūloma tik minimalaus dydžio alga.
Kita vertus, įmonės, galinčios mokėti už aukštesnės kvalifikacijos darbą didesnį atlygį, labai sunkiai randa joms reikalingų darbuotojų. Dabar tai bene svarbiausia darbo rinkos problema, kuri jau šiandien stabdo šalies verslo plėtrą.
Ypač reikiamos profesinės kvalifikacijos darbuotojų pasigenda informacinių technologijų, transporto, statybų bendrovės.
Gerą dešimtmetį kalbama, kad šalies švietimo sistemą reikia labiau susieti su darbo rinkos poreikiais, bet realių rezultatų iki šiol neregėti, o emigracija, kuri, tiesa, pastaruoju metu jau kiek atlėgusi, tik padidino atotrūkį tarp profesinių gebėjimų paklausos ir darbuotojų pasiūlos.
Eurostatas paskelbė, kad Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų žmonių skaičių – jie sudaro beveik 58 proc. šios amžiaus grupės asmenų.
Tačiau verslininkai kartais ir su žiburiu neranda jiems reikalingų darbuotojų.
Tada žvilgsnius jie nukreipia į užsienį – pernai Lietuvoje legaliai dirbo per 50 tūkst. užsieniečių, tarp kurių daugiau kaip 70 proc. – ukrainiečiai.
Jaučiamas ne tik specialistų, bet ir profesinėse mokyklose rengiamų kvalifikuotų darbininkų stygius. Viena priežasčių – Lietuva pirmauja ES pagal aukštojo mokslo diplomus įgyjančių asmenų skaičių, bet į profesines mokyklas lietuviai nesiveržia – pagal šį rodiklį mūsų šalis velkasi Bendrijos uodegoje.
Negana to, sunkiai įsisuka greitai ir gerai parengti reikalingus specialistus galinti bei jaunimą rinktis profesinį išsilavinimą skatinanti pameistrystės programa.
Nei darbdaviai skuba įdarbinti pameistrius, nei profesinės mokyklos suinteresuotos savo mokinius siųsti į įmones.
Profesinėms mokykloms pameistrystė iš dalies yra našta, nes joms reikia papildomai rūpintis savo mokiniais, skirti jiems vadovus.
Verslas nenori įdarbinti pameistrių pagal darbo sutartis. Mat jiems reikia mokėti bent minimalų atlyginimą ir visus mokesčius, o esą tai neapsimoka, nes priskirtas patyręs darbuotojas turi gaišti laiką mokydamas ir prižiūrėdamas tokį mokinį, kuris neretai pridaro broko, sugadina medžiagų.
Matyt, Lietuvoje vyrauja egoistinis požiūris – paprasčiau skųstis ir reikalauti paramos iš valdžios nei prisiimti atsakomybę, nors pameistrystės programa rodo, kad yra ir mąstančio apie ateitį verslo.
Viena stambi įmonė noriai priima pameistrius, moka jiems algas ir kviečia nuolat dirbti. Vis dėlto tai greičiau išimtis nei taisyklė.
Tad Vyriausybė ieško būdų, kaip labiau suinteresuoti darbdavius pameistryste.
Parengti darbininkų dar tikimasi ir tuštėjančiuose regionuose, tuo tarpu kai kurių darbo rinkoje paklausių aukštesnės kvalifikacijos specialistų jau ne tik verslas, bet ir valstybė dairosi užsienyje.
Rengiamos dvi užsieniečiams patogesnį kelią į Lietuvą tiesiančios priemonės: barjerus aukštos kvalifikacijos specialistams įsikurti mūsų šalyje nuleidžianti startuolių darbuotojų informacinė sistema ir elektroninio rezidento statusą įteisinantis įstatymas.
Pagal Vyriausybės Seimui teikiamą įstatymą e.rezidento statusas Lietuvoje būtų įteisintas nuo 2021 metų ir jį įgiję užsieniečiai galėtų elektroniniu būdu steigti įmones, atidaryti banke sąskaitas, mokėti mokesčius, naudotis kitomis mūsų šalyje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis.
Aišku, taip tikimasi pritraukti daugiau užsienio investuotojų, kuriems sudaromos sąlygos imtis verslo Lietuvoje nė neįsikuriant mūsų šalyje. Estija e.rezidento statusą įteisinusi jau nuo 2014 metų ir didelių bėdų nesulaukė, nors ir ekonominė nauda nėra tiksliai apskaičiuota.
Bet būtini ir saugikliai, kad e.rezidento statusu nepasinaudotų ne investuoti, o plauti pinigus ar slėpti mokesčius norintys užsieniečiai.
Panašių grėsmių gali kelti ir vieno langelio principu turinti veikti startuolių darbuotojų vizų informacinė sistema, kuri leistų jiems supaprastinta tvarka greičiau gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Ši priemonė turėtų paskatinti startuolių plėtrą Lietuvoje – įkurti juos paprastesne tvarka leidžia jau veikianti „Startup Visa“ programa, o dabar rengiama informacinė sistema sudarytų sąlygas startuoliams lengviau atsivežti iš užsienio ir specialistų.
Naujomis, pirmiausia finansinėmis, technologijomis grindžiamas startuolių verslas pernai pritraukė į Lietuvą 183 mln. eurų ir pamažu tampa svarbia aukštą pridėtinę vertę kuriančia ūkio šaka.
Vis dėlto Skandinavijos bankus supurtę skandalai perspėja, kaip svarbu finansų srityje apsisaugoti nuo neskaidraus, kartais ir nusikalstamo verslo, nes didžiulė nauda akimoju gali pavirsti milžiniška žala.
