Švara ir tvarka garsėjantis kurortas greitai gali pasikeisti.
Poilsiautojus gatvėse ir paplūdimiuose gali pasitikti perpildytos šiukšlių dėžės bei konteineriai, iš jų virstančios ir smarvę skleidžiančios atliekos, nešienauti žolynai, o žiemą – užpustytos gatvės.
Taip prognozuoja Palangos savivaldybė, jei ji laikytųsi VPT rekomendacijos.
Sudarė vidaus sandorį
Nuo pat nepriklausomybės atgavimo pagal Palangos miesto tarybos patvirtintus darbų įkainius kurorto teritoriją prižiūri ir tvarko savivaldybės visiškai kontroliuojama bendrovė Palangos komunalinis ūkis.
Per tą laikotarpį keičiantis teisės aktų reikalavimams buvo įvairių savivaldybės ir jos įmonės sutarčių formų.
Baigus galioti ankstesnei nuo šių metų pradžios su Palangos komunaliniu ūkiu buvo sudarytas įstatymo numatytas vidaus sandoris, kai paslaugai pirkti nevykdomos viešųjų pirkimų procedūros.
Kurorto komunalininkai turi darbuotis trejus metus su galimybe sutartį pratęsti dar dvejiems.
Bendra paslaugų kaina visam laikotarpiui – 24 mln. eurų, kasmet miestui tvarkyti savivaldybės biudžete numatant po 4,8 mln. eurų.
Įžvelgė įstatymo pažeidimą
Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia sudaryti vidaus sandorį paslaugas perkant iš vienintelio šaltinio, jei perkančioji organizacija kitą kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį.
Taip galima elgtis, jei paslaugų teikėjas daugiau kaip 80 proc. pajamų gauna pagal sutartis su kontroliuojančia organizacija ir jei nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
Palangos komunalinis ūkis atitinka visas įstatyme nurodytas sąlygas, o 100 procentų akcijų priklauso savivaldybei.
Tačiau vidaus sandoris leidžiamas su viena išlyga – kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.
Vertinimą atlikusi VPT nustatė, kad viešojo konkurso neskelbusi Palangos savivaldybė nepasitikrino, ar nebūtų atsiradęs kitas tiekėjas, ir neįrodė, kad jis nebūtų užtikrinęs paslaugų kokybės, nepertraukiamumo ir prieinamumo.
Protingiau naudoja lėšas
Su tokiu vertinimu sutikti nenorinti Palangos valdžia tvirtina, kad kurortas yra specifinis miestas, kuriame tvarkymo darbų poreikis svyruoja priklausomai nuo sezono, orų ir poilsiautojų srauto.
Todėl neįmanoma iš anksto nustatyti, kiek kartų per vasarą gali tekti valyti paplūdimius arba kelis sykius per dieną reikės ištuštinti šiukšliadėžes viešosiose erdvėse.
„Preliminarius kiekius esame numatę ir sutartyje su Palangos komunaliniu ūkiu.
Tačiau jeigu žiemą sniego iškrito mažai, vidiniu sandoriu leidžiama tam sutaupytus pinigus permesti, pavyzdžiui, intensyvesniam šienavimui, kurio prireikia dažniau palijus.
Arba dažnesniam atliekų surinkimui, jei laikosi geri orai ir į kurortą ilgesniam laikui suvažiuoja daugiau poilsiautojų.
Taip greitai perskirstyti pinigus būtų neįmanoma paslaugas nupirkus per konkursą, nes tuomet reikėtų papildomų derybų su rangovu, o prireikus daugiau paslaugų, nei numatyta, – dar ir atskiro konkurso.
Kol šios procedūros būtų įvykdytos, šiukšlės būtų nevežamos ar žolė nešienaujama mažiausiai savaitę“, – aiškino Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė viešojo konkurso būdu perkamą duobių lopymo paslaugą.
Biudžete jai numatoma apie 150 tūkst. eurų, nors po žiemos duobių gali būti ir mažiau. Todėl visą sumą pasiimantis rangovas mielai gatves lopo net ir tose vietose, kuriose nereikia.
Tektų likviduoti įmonę
A.Kilijonienės teigimu, paslaugų nepertraukiamumo reikalavimas būtų pažeistas ne vien su rangovu derantis dėl atsiradusių papildomų darbų.
„Įsivaizduokime gana realią situaciją – miesto tvarkymo paslaugas teikianti privati bendrovė vidurvasarį patiria finansinių sunkumų arba bankrutuoja.
Tokiu metu užtektų atliekų neišvežti savaitę, ir kurorte kiltų dar didesnis chaosas nei pernai Vilniuje, kai savivaldybei nesutarus dėl kainų privatus paslaugos teikėjas atsisakė vežti atliekas“, – sakė Palangos komunalinio ūkio vadovas Gediminas Valinevičius.
Pasak jo, miesto komunalinis ūkis atlieka ne tiek komercines, kiek socialines funkcijas ir išlaiko pelno neduodančias, bet visuomenei būtinas paslaugas: paplūdimių priežiūrą, laidojimo, visuomeninių teritorijų priežiūrą.
Jo teigimu, miesto tvarkymo paslaugas atidavus į privačias rankas kyla dar viena grėsmė.
Kurorto komunalininkų įmonė lygiomis teisėmis su kitais negalėtų dalyvauti konkurse, nes savivaldybės įmonės teikiamų paslaugų kainas nustato miesto taryba viešu sprendimu.
Vadinasi, konkurentai kainas konkurse siūlytų jau žinodami komunalininkų įkainius.
Be to, konkursą laimėjus privačiai įmonei, Palangos komunalinis ūkis, kuriame dirba per 100 žmonių, turėtų būti likviduojamas – mat jis neišvengiamai bankrutuotų.
Kito konkurso metu miesto tvarkymo kainas jau diktuotų kuo didesnio pelno su mažiausiomis sąnaudomis siekiančios privačios bendrovės, o savivaldybei nebeliktų jokios kitos alternatyvos.
Pasaulyje mados darosi kitokios
Privataus kapitalo dalyvavimo teikiant viešąsias paslaugas pamažu atsisakoma visame pasaulyje.
Nevyriausybinės organizacijos Transnacionalinio instituto TNI analizė parodė, kad nuo 2000 metų daugelio valstybių savivaldybės susigrąžina tam tikras viešąsias paslaugas ir jų vykdymą patiki savo kontroliuojamoms įmonėms.
Atlikto tyrimo duomenimis, šioje srityje pirmauja Vokietija (347 atvejai) ir Prancūzija (152).
Nuo 2000 metų nustatyta ne mažiau kaip 835 tokių atvejų, tyrėjams stebėjus 1600 miestų 45 valstybėse. Ypač ši tendencija išryškėjo nuo 2009 metų – per 690 atvejų.
