Kai prieš keturiolika metų Dalia Balsienė iš Telšių vyko į Šiaurės Airiją padirbėti ir užsidirbti, manė svetur praleisianti metus. Tačiau po dvejų metų paskui ją išvyko visa šeima – vyras ir dvi dukterys. Tuomet šeima ir įsitvirtino svečioje šalyje, tačiau beveik prieš metus parsirado į gimtinę.
55 metų moteris šiuo metu ieško darbo, tik kol kas pastangos nevaisingos – beldėsi į senelių namus, mat toks darbas jai patiko užsienyje, bet vietos nesurado. Tačiau ji tiki, kad ilgainiui darbdaviai įvertins svetur sukauptą patirtį ir ten prasimušusius kūrybiškumo daigus.
O 56 metų Jūratė Martišienė, parsiradusi į gimtinę prieš metus, jau dirba kone mėnesį. Technologinį išsilavinimą turinti moteris Kaune baigė floristų kursus ir dabar ji – gėlininkė Kėdainiuose.
Patiko senelių namuose
Bibliotekininkės išsilavinimą turinti telšiškė D.Balsienė sakė, kad ilgainiui svetimas kraštas prigijo ir ji jau manė Šiaurės Airijos Armos mieste praleisianti visą gyvenimą. Bet netikėtai viskas apvirto aukštyn kojomis.
„Pernai vasarį buvau parvykusi namo į Lietuvą. Skrisdama atgal į Šiaurės Airiją lėktuve staiga supratau, kad turiu grįžti visam laikui“, – sakė moteris.
Mintis, kilusi orlaivyje, iškart virto sprendimu. Baigiantis praėjusių metų pavasariui ji sugrįžo į gimtinę.
D.Balsienė į Šiaurės Airiją prieš keturiolika metų vyko per įdarbinimo agentūrą. 12 moterų, keliavusių kartu, Armos miestelyje įsidarbino grybų šiltnamiuose.
„Kaip ten sakoma, dirbome grybuose, pjovėme grybą“, – šypsodamasi sakė D.Balsienė.
Vėliau metus moteris dirbo vištienos fabrike, o ilgiausiai – 11 metų – privačiuose senelių namuose. Pastarojoje darbovietėje jai labiausiai patiko, jautėsi savo vietoje.
„Ten pramokau ir anglų kalbos, ją tobulinau ir koledže. Lietuvoje buvau mokiusis tiktai vokiškai“, – pasakojo moteris.
Tikisi netrukus įsidarbinti
Pirmoji iš Šiaurės Airijos į Lietuvą grįžo jaunėlė duktė, o paskui – ir D.Balsienė.
„Vyras mirė mums dar gyvenant užsienyje. Šiaurės Airijoje liko vyresnioji duktė, sukūrė ten šeimą“, – sakė moteris.
Lietuvoje ji norėjo įsikurti kaime, mat jaučiasi esanti gamtos vaikas. Taip ir padarė – D.Balsienė gyvena Varniuose, esančiuose greta Telšių, kuriuose įsikūrusi jos motina.
Kol kas D.Balsienė neturi darbo. Kūrybinga moteris laiką skyrė namams įsirengti – savo rankomis atnaujino spintas, ištapė grindis.
„Užsiimu kūryba, tapau, man patinka grafika, sakralinė geometrija. Piešti pradėjau prieš trejus metus, jau ir paroda surengta.
Dabar stengiuosi piešinius perkelti ant drabužių – tikiu, kad kas nors iš to išeis“, – pasakojo D.Balsienė.
Moteris nesitiki darbo pagal kadaise įgytą bibliotekininkės išsilavinimą. Tačiau ir fabrike dirbti nenorėtų. Ji mėgino ieškoti veiklos senelių namuose, tačiau laisvos vietos ten nesurado.
D.Balsienę pasikvietė pasikalbėti dar tik steigiami svečių namai – moteris viliasi, kad jiems atvėrus duris ji bus įdarbinta.
Įsikūrė Kėdainiuose
„Niekada neplanavau likti gyventi svetimoje šalyje“, – patikino vėl jau metus Lietuvoje gyvenanti J.Martišienė. Keturiolika metų Šiaurės Airijoje su sūnumi gyvenusi moteris sakė užtrukusi užsienyje dėl kelių priežasčių. Iš pradžių nelabai sekėsi kabintis į darbus, uždirbdavo mažokai.
Šiaurės Airijos Lurgano mieste ji iš pradžių dirbo salotų ir mišrainių gamybos įmonėje, lietuviškoje parduotuvėje, duonos kepykloje, o pastaruosius 10 metų – „McDonald’s“ restorano virtuvėje.
„Norėjosi grįžti susitaupius pinigų, kad galėtume įsigyti nekilnojamojo turto, kad nebereikėtų grįžti pas mano tėvus, pas kuriuos iki tol gyvenome“, – pasakojo buvusi kaunietė.
Vėliau, jau rimtai susimąsčius apie sugrįžimą, sustabdė kalbos, kad parsiradus teks susimokėti daug mokesčių. „Bet po kurio laiko supratau: grįšiu, nes tai – mano svajonė“, – sakė J.Martišienė.
Į Lietuvą, kaip išvyko drauge, taip ir parskrido abu su sūnumi. Buvusi kaunietė buvo nusprendusi taip: Lietuvoje kursis ten, kur leis galimybės. Pinigų, kurių pavyko sukaupti emigracijoje, pakako būstui Kėdainiuose, be to, šis miestas jai buvo mielas.
„Norėjosi sugrįžti ir įleisti šaknis. Ne nuomotis iš svetimų“, – sakė moteris.
Anksčiau buvo baltarankė
J.Martišienės sūnus rado darbą be jokio vargo. O ji pati užsiregistravo tuometėje darbo biržoje. Moterį sudomino pasiūlyti floristikos kursai, jų teko palaukti, o sulaukus važinėti į Kauną. Užimtumo tarnyba padengė visas šias išlaidas ir mokėjo stipendiją.
Tiesa, specialistai įspėjo, kad darbo teks ieškotis pačiai.
„Tačiau likimas padeda, kai nori įgyvendinti savo svajones. Vos baigusi kursus vėl nuėjau į Užimtumo tarnybą ir, o stebukle, ten buvo pasiūlymas floristei“, – džiugiai pasakojo moteris, jau kone mėnesį turinti darbą.
Ji dėkinga gėlių įmonės šeimininkei Linai Marmaitei, kuri priėmė į darbą ją, įgijusią kursų baigimo pažymėjimą, bet visai neturinčią patirties.
Kadaise įgijusi technologinį išsilavinimą J.Martišienė dirbo Radijo gamyklos mokslinio instituto biure.
„Buvau baltarankė. Kai gamykla buvo uždaryta, darbo biržoje baigiau mezgimo kursus, dirbau mezgykloje“, – sakė moteris.
Ji džiaugėsi, kad Užimtumo tarnyba taiko lengvatą darbdavei – kol kas dengia ir dalį atlygio, o floristika jai artima, mat vaikystėje lankė dailės, darbščiųjų rankų būrelius.
Turi paklausią profesiją
Užimtumo tarnyboje balandžio pradžioje buvo įregistruoti 565 emigrantai – 147 asmenimis daugiau nei kovą. Daugiausia – Kauno (127) ir Panevėžio apskrityse (94). Pavymui rikiuojasi Vilniaus apskritis (79), Telšių (75), Šiaulių (58), Klaipėdos (35), Tauragės (25), Alytaus, Marijampolės ir Utenos (po 24).
Užimtumo tarnybos specialistai bendruoju konsultacijų numeriu pastaraisiais mėnesiais per dieną sulaukia vidutiniškai po 20 paklausimų iš lietuvių, gyvenančių kitose Europos šalyse.
Domimasi įvairiais klausimais: nuo ko pradėti grįžus į Lietuvą, kaip užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar grižus būtina deklaruoti gyvenamąją vietą, kada mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kaip sumuojamas darbo stažas. Nemažai emigrantų konsultuojasi dėl sveikatos draudimo ir socialinių garantijų.
Tarp registruotų grįžusių į Lietuvą asmenų dauguma – 335 asmenys – turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir aktyviai ieško darbo, kiti asmenys – žemos kvalifikacijos. 18 proc. grįžtančiųjų yra baigę aukštąsias mokyklas.
Nusivilia ir vėl išvyksta
„Šiemet iš Jungtinės Karalystės grįžusių ir užsiregistravusių asmenų skaičius nėra išskirtinis, palyginti su ankstesniais metais. Žmonės grįžta ne tik iš Jungtinės Karalystės, bet ir iš Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Airijos, kitų šalių“, – sakė Užimtumo tarnybos specialistė Milda Jankauskienė.
Gyvenantys Jungtinėje Karalystėje „Brexit“ proceso kaip grįžimo priežasties neįvardija – dažniau teigia parvykstantys dėl artimųjų, pagausėjusios šeimos, pabodusio gyvenimo emigracijoje.
„Tačiau ilgiau gyvenę užsienyje ir nusprendę grįžti emigrantai dažnai čia patiria diskomfortą, nes jiems reikia adaptuotis, mokytis čia gyventi iš naujo, bandyti rasti vietą kitokių standartų darbo rinkoje.
Grįžę iš užsienio asmenys dažniausiai labiau savimi pasitiki ir optimistiškai žiūri į darbo paiešką gimtojoje šalyje, bet tam reikia nemažai pastangų, panašiai kaip ir svetimoje šalyje.
Ne visiems pavyksta įgyvendinti numatytus planus, rasti norus atitinkantį darbą bei darbo užmokestį, todėl nemaža dalis emigrantų ilgai neužsibuvę grįžta atgal“, – neslėpė M.Jankauskienė.
Grįžusių lietuvių lūkesčiai dėl atlyginimo priklauso nuo to, kur emigrantai grįžta gyventi.
Jei rajonuose, tenkina ir 600 eurų atlyginimas, didesniuose miestuose jie tikisi gauti į rankas mažiausiai tūkstantį eurų.
Sugrįžėlių ir imigrantų gretos gausesnės
2018 metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės (7,6 tūkst.), Norvegijos (1,9 tūkst.), Airijos ir Vokietijos (po 1,2 tūkst.).
Palyginti su 2017 metais, iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto. Pernai vidutinis parvykusių vyrų amžius buvo 29 metai, moterų – 28 metai.
2018 metais į Lietuvą imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių – 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Labiausiai domisi Airijos lietuviai
Cvonline.lt duomenimis, 2017 metais 89 proc. darbo paieškos tinklalapio lankytojų buvo iš Lietuvos, o 11 procentų – iš užsienio. 2018 metais lankytojai iš užsienio jau sudarė 14 proc. visų puslapio lankytojų – apie 231 tūkstantį.
Kaip sakė cvonline.lt rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, dauguma lankytojų iš Jungtinės Karalystės, Airijos, JAV, Norvegijos, Vokietijos, Danijos ir Nyderlandų yra lietuviai emigrantai. Dažniausiai jie peržiūri visus darbo skelbimus, nesirinkdami vietovės ir darbo srities, tiesiog domisi bendra Lietuvos darbo rinkos situacija.
„Tačiau yra ir tokių, kurie tikslingai ieško juos dominančių darbų. Jei lankytojas iš Vokietijos, jis dažniausia domisi transporto ir gamybos srities darbo pasiūlymais, jei iš Danijos – finansų, informacinių technologijų srities darbo pasiūlymais. Lankytojai iš Airijos domisi įvairiomis darbo sritimis – pradedant sveikatos apsauga ir baigiant bankų srities darbo pasiūlymais“, – aiškino R.Karavaitienė.
Per metus labiausiai pagausėjo cvonline.lt lankytojų iš Airijos – net šešis kartus: 2017 metais ieškančių darbo žmonių iš šios šalies buvo 5766, o 2018-aisiais – jau 35 tūkst. Darbo pasiūlymais Lietuvoje jie aktyviausiai domėjosi vasaros sezono metu bei gruodžio mėnesį.
