Važiuoji pajūrio link – vėjo elektrinių kaip kokioje Danijoje. Užsuki į banką – jautiesi kaip Švedijoje. Norvegija išvis atrodo kaip artimiausia kaimynė: prekybininkams paskelbus akciją klientai plūsteli pirkti norvegiškų lašišų, o vietoj jų beržinės košės vaikams pasiūlę tėvai turi atsisveikinti su atžalomis, kaip įprasta norvegų žemėje.
Liko tik keletas menkų skirtumų. Mūsiškė valstiečių valdžia jau pustrečių metų draudimais, įsakymais ir mokesčiais auklėja darbo dienomis nevartoti svaigalų po 20 valandos, o sekmadieniais – po 15-os, vaikams liepia valgyti grikių blynus vietoj „Kijevo“ kotletų, sunegalavusiems – gydytis pigiausiais, o ne tinkamiausiais vaistais.
Ir kaskart užsimena, kad seka skandinavų, kurie irgi draudžia, nurodinėja ar įsakinėja, pavyzdžiu. Štai čia, švelniai tariant, jau gerokai prasilenkta su tiesa.
„Žmonės gali gerti, rūkyti, valgyti raudonos mėsos tiek, kiek tik nori. Valdžia gali informuoti, bet gyventojai patys puikiai žino, kas sveika, o kas ne.“
Kieno šie žodžiai? Anaiptol ne Olandijos laisvamanių, Australijos liberalų ar Prancūzijos anarchistų. Taip išaiškino naujoji Norvegijos sveikatos apsaugos ministrė S.Listhaug, dar užsiminusi, kad rūkaliai visai be reikalo priversti jaustis kaip atstumtieji.
A.Veryga čia turėtų pakraupti – šventieji skandinavai išdavė tai, kuo mes taip ilgai tikėjome!
Nors jie gal kaip tik suvokė perlenkę lazdą ir atėjo į protą. Jeigu valstiečiai toliau seks jų pavyzdžiu, jiems teks elgtis priešingai nei pustrečių metų iki šiol.
Pradėti galima kad ir Naisiuose atidarius padorią aludę. Juk net valstiečių vedlio tėvonijos gyventojai per prezidento rinkimus šio globotam S.Skverneliui neatidavė nė pusės balsų. Signalas, kad reikėtų atleisti varžtus, kaip daro pavyzdiniai norvegai.
