Bet pastarąją savaitę sukruto ir jie, kai JAV paskelbė sankcijas Kinijos kompanijai „Huawei“, uždraudusios jai be šalies administracijos leidimo prekiauti su Amerikos įmonėmis.
Tiesa, tokiam draudimui paskelbtas 90 dienų moratoriumas, bet tai esmės nekeičia – Vašingtonas nutarė labai smarkiai įgelti šiai kinų kompanijai. Prisijungė ir britai, iki šiol tiekę itin svarbius Kinijos įmonei procesorių branduolius.
Kodėl tai gali rūpėti Lietuvai? Čia jau dešimtmetį veikia „Huawei Technologies“, per tiek laiko spėjusi prasibrauti į didžiausių šalies mokesčių mokėtojų šimtuką.
Šios kompanijos įrangą naudoja mobiliojo ryšio operatoriai ir kitos bendrovės. O svarbiausia, kad dažno lietuvio kišenėje yra būtent „Huawei“ pagamintas išmanusis telefonas – remiantis vasarį atliktos apklausos duomenimis, jiems mūsų šalyje tenka kone ketvirtadalis rinkos.
Kai JAV kompanija „Alphabet“, paklusdama D.Trumpo administracijos sprendimams, pranešė nutrauksianti verslo santykius su šia kinų bendrove, vartotojui teko pakelti antakius iš nuostabos: negi turėdamas tokį įrenginį nebegalėsi naudotis įprastomis ir kone nepakeičiamomis „Google Play Store“ ar „Gmail“ programėlėmis?
Kol kas tai negresia – įsigijusieji „Huawei“ telefonus gali ir toliau naudotis viskuo, kaip įpratę.
Tačiau jei JAV, o atitinkamai ir „Google“ savininkų, tonas nepasikeis, nauji kiniški aparatai jau nebeturės patogių ir įprastų funkcijų.
Štai taip prasidėjusią muitų varžybų ir protekcionizmo bangą pajus daugelis mūsų šalies gyventojų. Žinoma, net drastiškiausiu atveju, jeigu „Huawei“ įrenginių apskritai neliktų, kiti gamintojai paklausą patenkins.
Bet ar nuo to kainos taps konkurencingesnės? Greičiausiai ne.
Vašingtonas jau kone metus žeria galybę kaltinimų „Huawei“ adresu – nuo pinigų plovimo ir bendradarbiavimo su Iranu iki galimo šnipinėjimo. Neva Kinijos valdžia gali gauti prieigą prie „Huawei“ įrangos ir naudoti ją savo tikslams. Ypač kai kalbama apie 5G ryšio technologijas, o šioje srityje pastaroji kompanija neabejotinai yra pralenkusi konkurentus.
Amerika spaudė ir kitas valstybes atsisakyti „Huawei“ paslaugų diegiant 5G ryšį. Vienos taip ir padarė, kitos – ne. Mat konkrečių faktų apie galimą šnipinėjimą Kinijos vyriausybės naudai JAV iš esmės kol kas ir nepateikė.
Galima nuspėti, kad išpuoliai prieš šią kompaniją yra viena iš D.Trumpo administracijos neoficialaus karo su ekonominiu Kinijos įsigalėjimu plano detalių. Juolab kad bent jau išmaniųjų įrenginių rinkoje „Huawei“ užtikrintai aplenkė Amerikos pasididžiavimą „Apple“, praleidusi į priekį tik Pietų Korėjos „Samsung“.
Bet dėlionė – kur kas sudėtingesnė. JAV pradėjus didinti mokesčius prekėms iš Kinijos pastaroji šalis irgi yra linkusi atsakyti tuo pačiu, o derybos dėl tarpusavio prekybos yra įstrigusios.
Galima visiška aklavietė, nes nėra jokių garantijų, kad Pekinas nenurodys savo fabrikams nustoti vykdyti JAV bendrovių užsakymus. Tokiu atveju su didžiulėmis problemomis susidurtų ir ta pati „Apple“, nes jos įrenginiai ar jų detalės daugiausia gaminami Kinijoje.
Didinti mokesčius importuojamoms prekėms Vašingtonas ryžosi siekdamas paskatinti savo įmones. Paradoksalu, bet patys Amerikos verslininkai nėra tuo patenkinti. Neseniai apklausti 250 šios šalies bendrovių atstovai, ir net trys ketvirtadaliai jų tvirtino, kad JAV bei Kinijos keliami muitai daro neigiamą įtaką, nes dėl augančių gamybos sąnaudų mažėja užsakymų.
Vašingtonas plieno importo muitais jau anksčiau kirto net ir sąjungininkėmis laikomoms valstybėms. Netyla kalbos, kad gali būti papildomai apmokestinti europietiški automobiliai. Tokie iki šiol buvusios globalios prekybos sukrėtimai turi poveikį viso pasaulio ekonomikai.
Būtent muitų karus kaip vieną didžiausių grėsmių įvardijo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
Nors mūsų šalis faktiškai neturi galimybių paveikti pasaulio milžinų sprendimų, nuo jų labai priklausys ir Lietuvos ekonomikos ateitis.
Jeigu dėl naujų prekybos ribojimų pradės strigti gamyba Vakarų Europoje, su šiomis rinkomis dirbantys mūsiškiai verslininkai irgi pajus grandininę reakciją, kai pradės mažėti užsakymų. Užsitęsus tokiai padėčiai žala gali būti nepalyginti didesnė nei prarasta galimybė įsigyti naujausią „Huawei“ telefoną.
Be muitų karų, didžiosios valstybės svaidosi ir įvairiomis sankcijomis. Prie draudimų prekiauti su Rusija šalies verslas jau prisitaikė, tačiau gali sulaukti ir kitokių kirčių.
Antai JAV rengia sankcijų paketą įmonėms, kurios padeda „Gazprom“ tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Viena tokių bendrovių yra Vokietijos „Uniper“, kurią valdo Suomijos „Fortum“, turinti energetikos verslą ir Lietuvoje.
Vadinasi, galima sulaukti ir netiesioginio politinių sprendimų poveikio, juolab kad mūsų ekonomika yra itin atvira ir priklausoma nuo pasaulinių tendencijų.
