Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.
Minėta Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą pranešti „pamiršdavo“. Taip būdavo išvengiama mokėti PSD ir VSD mokesčius. Lenkijoje, kaip įtariama, darbuotojai taip pat nebūdavo įdarbinami − jiems duodavo pasirašyti dokumentus lenkų kalba, kurių jie nesuprasdavo.
Lenkijoje tariamai įdarbintiems darbuotojams Lietuvoje būdavo išrašomas komandiruotės į Lietuvą lapas, kad jie galėtų parodyti užsakovams, kad yra įdarbinti Lenkijos įmonėje. Darbuotojams būdavo sakoma, kad jie yra įdarbinti oficialiai. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, dažnai darbuotojams pasirašant tik neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje. Nors abi minėtos bendrovės pirkdavo darbinius drabužius, darbų saugos priemones (šalmus, pirštines ir kt.), vėliau šios išlaidos būdavo išskaičiuojamos iš darbuotojų darbo užmokesčio.
Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o, laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių – dėl Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų. Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo. Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Tokiu būdu iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkst. eurų. Taip pat apie 90 tūkst. eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino.
Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos ir kitus darbus iš minėtų bendrovių, šioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir, pasitikėdamos joms pateiktais suklastotais dokumentais, apie įdarbintus darbuotojus pagrįstai manė, kad jie visi oficialiai įdarbinti.
Kaip sakė FNTT direktorius Antoni Mikulskis, pastebima tendencija, kad didžioji dalis darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos į Lietuvą dirbti atvyksta iš Lenkijoje registruotų įmonių, komandiruočių pagrindu, nes Lenkijoje taikomos liberalesnės įdarbinimo procedūros ne ES šalių piliečiams. „Tokia įdarbinimo schema neretai pasinaudoja nesąžiningi statybų sektoriuje dirbantys asmenys, dėl kurių nukenčia ne tik sąžiningas verslas, bet ir darbininkai, atvykstantys iš trečiųjų šalių“, − teigė FNTT direktorius.
Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti, bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.
Abiejų bendrovių direktoriui Ukrainos piliečiui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų.
Muziejus nieko nežinojo
Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo informacijos apie tai, kad bendrovė, vykdanti Gedimino kalno tvarkymo darbus, galimai samdė nelegalius darbuotojus, Eltai sakė muziejaus viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis.
„Gedimino kalno tvarkybos darbus vykdė viešojo pirkimo konkursą laimėjusi įmonė „Rekreacinė statyba“. Visa atsakomybė už darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Sutarties vykdymo metu Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo informacijos apie pasitelktus subrangovus. Muziejus šiuo metu aiškinasi žiniasklaidoje aprašytą situaciją. Rangovo teigimu, darbininkai buvo samdomi per įdarbinimo įmonę, kuri yra atsakinga už šio proceso teisėtumą“, – Eltai teigė A. Šileikis.
Anot jo, muziejus, kaip darbų užsakovas, niekaip negalėjo daryti įtakos rangovo sprendimams dėl darbininkų samdymo, o darbų vykdymo priežiūrą atlieka techninės priežiūros paslaugas teikianti įmonė.
„Lietuvos nacionalinis muziejus toliau aiškinsis situaciją ir išaiškėjus nelegaliai veiklai priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų“, – Eltai sakė A. Šileikis.
Kaip ELTA jau skelbė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, sukčiavimo stambiu mastu. Įtariama, kad ir Gedimino kalną rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.
