Neįvartintas poveikis ūkinei veiklai
Degalinių verslo atstovai jau seniai kalba apie tai, kad projekto užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), neatliko jo poveikio ūkinei veiklai analizės. Nors LAKD aiškina, kad teisės aktai to daryti neįpareigoja, verslininkams atrodo kitaip.
„Projektuojant kelią būtina įvertinti poveikį ūkinei veiklai, pavyzdžiui, kiek dabar mašinų važiuoja į degalines, kiek keliu juda ūkininkų technikos, kiek, užvažiavę į degalines, vilkikai užsipila kuro.
Jei projektas liktų toks, kaip dabar, visi vilkikai išvažiuotų į greta magistralės numatytus jungiamuosius kelius. Vadinasi, bus atvejų, kai 5-10 vilkikų kolona, susitikusi, tarkim, traktorių, sėjamąją ar kombainą, privalės stoti, nes neprasilenks, ir kelias užsikimš“, – sakė „EMSI“ degalinių tinklo savininkas Antanas Matuiza.
Pasak vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, logiška, kad projekto įtakos ekonominei – ūkinei veiklai vertinimas turėjo būti atliktas. Tačiau, rengiant projektą, to nebuvo padaryta, o kartu pritrūko ir užsakovų dialogo su verslu.
„Manau, kad trūko ir dialogo, ir viešumo, o taip pat – pasižiūrėti, kokią įtaką ekonominei aplinkai turės šito projekto įgyvendinimas“, – sakė A.Stončaitis.
Jo teigimu, per pasitarimą buvo sutarta, kad tokią analizę inicijuos Susisiekimo ministerija.
„Mes tikrai pasiūlysime kelių bei kitoms institucijoms tai padaryti. Galbūt dalyvaus ir kitos ministerijos“, – teigė kancleris. Pasak jo, tokiam tyrimui parengti gali prireikti 3-4 mėnesių.
Anot LAKD direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, teisės aktai neįpareigoja tokio vertinimo atlikti.
Lauks verslo pasiūlymų
Pasak pasitarime dalyvavusio susisiekimo ministro Roko Masiulio, į šalia rekonstruojamos automagistralės „Via Baltica“ esančias degalines galėtų būti įrengtos tiesioginės nuovažos, jei tik jų būtų mažiau. Dabar toje 40 kilometrų kelio atkarpoje jų yra šešiolika.
„Degalinių skaičius yra didesnis nei įmanoma pajungti į automagistralę. Kiekviena degalinė nori atskiro nuvažiavimo nuo automagistralės“, – sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, būtų tinkamiausia išeitis, jei degalinių savininkai tarpusavyje sutartų ir pateiktų realius techninius sprendimus, kaip galėtų atrodyti ta situacija – kurias degalines sujungti tiesiai su automagistrale.
„Niekas nėra prieš duoti tiesioginį nuvažiavimą, bet kai negali duoti visiems, tada reikia rinktis tokį sprendimą, kuris būtų teisingas“, – sakė R.Masiulis.
Tačiau A.Stončaičiui atrodo kitaip – Vyriausybė neturėtų laukti, kol degalinių savininkai pateiks pasiūlymus. Jo nuomone, verslas jau yra išklausytas, todėl patys projekto užsakovai turi pasiūlyti aiškius kriterijus.
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, tai valstybinės svarbos kelias, kuris svarbus ir valstybei, ir verslui.
„Jei verslui bus blogai, ir valstybei bus blogai. Mes rinkoje esame seniai, ir norime pasidalinti patirtimi. Šis kelio ruožas ypač svarbus, nes tai – magistralinis kelias, kuriame 55 proc. automobilių – sunkusis transportas. Be to, tai pasienio zona, kur labai daug vilkikų stoja užsipilti degalų.
Iš mūsų asociacijos narių šiuo metu ten veikia 7 degalinės – kasdien į jas įvažiuoja apie 1,3 tūkst. vilkikų. Padarius įvažiavimą į degalines tik per jungiamuosius kelius, visi šie vežėjai judės jungiamaisiais keliais. Tokiu atveju nebus užtikrintas eismo saugumas. O kam tada automagistralė?“, – sakė D.Jokšienė.
Be to, sunkvežimiams labai svarbu patogus įvažiavimas, jei bus spūstis ar nepatogu – jie išvažiuos į Lenkiją. Paskaičiuota, kad taip gali būti prarasta 40-50 proc. klientų, o tai – ir susitraukęs degalų pardavimas, ir mokesčiai.
„Todėl ir siūlome padaryti patogius įvažiavimus į degalines, nenaikinant jungiamųjų kelių – jie turi būti skirti kitiems eismo dalyviams“, – sakė pašnekovė.
Pagal dabartinį projektą, maždaug 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ atkarpoje nuvažiavimai į degalines bus netiesioginiai – jas bus galima pasiekti tik jungiamaisiais keliais. Tokios dviejų lygių sankryžos suplanuotos kas 5 kilometrus.
