Kad renovacija išlieka svarbiu prioritetu tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu, pažymėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Per konferenciją „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“ jis sakė, kad ypač svarbus vaidmuo čia tenka savivaldai. Ją ministras kviečia imtis iniciatyvos kvartalinės renovacijos srityje, kai atnaujinami ne pavieniai namai, o visa aplinkinė infrastruktūra.
Planus turi daugiau nei pusė
Susidomėjimas kvartaline renovacija šalies savivaldybėse ir šiuo metu nemažas: kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60-ies. Tačiau ne visose savivaldybėse daugiabučių renovacijai skiriamas deramas prioritetas, todėl kai kur senų namų atnaujinimas vėluoja.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), įgyvendinančios daugiabučių renovacijos programą Lietuvoje, duomenimis, pagal parengtas kvartalinės renovacijos programas pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė. Vis dėlto net pusėje šalies savivaldybių dar nėra nė vienos tokios programos. Pagal bendrą renovuotų namų dalį situacija taip pat labai skirtinga. Pavyzdžiui, Ignalinoje jau atnaujinta 100 proc. senų daugiabučių, o Pagėgiuose nėra nė vieno įgyvendinto projekto.
Specialistai pabrėžia, kad savivaldybių iniciatyva šiame procese yra ypač reikšminga, o pirmiausia jos turėtų parengti kvartalo efektyvumo didinimo programą: „Šiandien labai svarbu tinkamai panaudojant savivaldybių sukauptą patirtį ir įgytą kompetenciją pereiti prie kvartalo energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo. Tai yra nuo pavienių pastatų atnaujinimo pamažu eiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, žaliąsias teritorijas ir kt.“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas.
Pinigų nepritrūks
Renginyje Finansų ministerijos atstovai užtikrino, kad inicijuotiems renovacijos projektams lėšų pakaks, net jei sumažėtų finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Juo labiau kad klimato kaitos tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek ES, o energiškai neefektyvių pastatų atnaujinimas yra vienas svarbiausių tam reikalingų sprendimų.
„Lėšos renovacijai dar nesibaigė – rezervo turime artimiausiems keleriems metams. Per šį laikotarpį atsiras naujų finansavimo šaltinių, nes energijos taupymas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, tampa vis svarbesniu prioritetu visoje ES. Tokia ateities perspektyva turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje“, – pasakojo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Ekspertai pažymi, kad daugiabučių renovacija bus aktuali tol, kol valstybėje išliks poreikis mažinti energijos sąnaudas ir siekti energinio efektyvumo, – jis neįmanomas esant daugybei energiją švaistančių senų pastatų. BETA direktorius Valius Serbenta pabrėžė: „Tol, kol bus atnaujinami pavieniai pastatai ir renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, sunku tikėtis didesnio energinio efektyvumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau valstybės mastu.“
Planuoja papildomas paskatas
Anot M.Narmonto, Aplinkos ministerija taip pat ieško papildomų svertų, kaip paskatinti renovaciją. Viena svarstomų priemonių – daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimas ir greitesnis išmokėjimas, jei projektas įgyvendinamas greičiau.
„Pagal svarstomą modelį įgyvendinus projektą administratoriui iš karto išmokėtume visą sumą. Tai reiškia, kad kuo greičiau dirbi, tuo daugiau uždirbi. Taip pat tikimės, jog su naujai išrinkta savivaldybių valdžia projektų įgyvendinimas pagreitės, esame pasiryžę pakeisti ir teisės aktus, kad procesas vyktų efektyviau“, – sakė M.Narmontas.
