„Kaip matyti iš įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ pateikiamų duomenų, 2018-aisiais Birštonas priėmė 31 proc. daugiau turistų nei 2017-aisiais, Neringoje jų pagausėjo 23,5 proc., Palangoje – 12,3 proc., o Druskininkuose – 3,1 proc. Tarp poilsiautojų daugiausiai užsieniečių buvo Neringoje (37 proc.) ir Druskininkuose (35 proc.),“ – sakė įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės direktorius Saulius Žilinskas.
Išaugę apsilankiusių kurortuose srautai leido verslams sukaupti pakankamai lėšų, kurių pakako ne tik peržiemoti, bet ir gerais rodikliais pasitikti naują sezoną.
Bendrovės analitikai palygino, kaip įvairios verslo negandos puolė Palangoje, Neringoje, Birštone ir Druskininkuose registruotas įmones pasibaigus 2017 m. ir 2018 m. vasaros sezonams ir iki prasidedant naujam sezonui. Darant vertinimą skaičiuota, kad tarpusezonis prasideda nuo spalio 1 d. ir baigiasi gegužės 1 d. Tyrimo metu analizavome tik įmones, kurios registruotos kurortuose. Kaip paaiškėjo, bendrai paėmus, jau besibaigiantis tarpusezonis kurortų įmonėms atnešė mažiau bankrotų, turto areštų, teismų, o taip pat mažiau verslų liko be darbuotojų.
Skolininkių daugiau, skolos – mažesnės
Pagal bankrutuojančių, bankrutavusių, likviduotų ir išregistruotų įmonių kiekį šimtui kurorte veikiančių įmonių prastesni nei 2017-2018 m. tarpusezonio rezultatai buvo tik Birštone. Matyt, todėl, kad šis kurortas šiuo metu išgyvena aktyvaus vystymosi fazę, tad verslininkai, kuriantys čia verslus, neretai apsiskaičiuoja planuodami atsiperkamumą.
Tai liudytų ir didesnė likusių be personalo įmonių koncentracija šiame mieste. Iš įdomesnių įmonių Birštone išregistruota ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad kalii“ atstovybė, taip pat senjorų globa besirūpinusi „Senjorų rezidencija“. Beje, vos vos šį rodiklį, lyginant su 2018 m. sezono išvakarėmis, šiemet viršijo ir Neringa.
Algos skolų neišpūtė
Kurortuose gerokai išaugo ir vidutinis mokamas atlyginimas. „Creditreform Lietuva“ specialistai palygino algas, kurias šiuo metu bent vieną darbuotoją turinčios kurortų įmonės mokėjo savo darbuotojams pirmąjį 2018 ir 2019 m. ketvirtį.
Labiausiai darbo užmokesčio vidurkis pašoko Neringoje (45 proc. iki 655,09 euro), antras buvo Birštonas (41,5 proc., iki 739,75 euro), treti Druskininkai (40,8 proc., iki 699,26 euro), o paskutinė liko Palanga (40,4 proc., iki 655,09 euro).
Tačiau, kaip rodo „Sodros“ duomenys, įsiskolinusių jai padaugėjo, tačiau vidutinė skola buvo mažesnė nei prieš prasidedant pernai metų vasaros sezonui.
Puiki vasara nepaskatino didesnio kurorto gyventojų verslumo. Jei per 2017-2018 m. tarpusezonį visuose keturiuose kurortuose įkurtos 189 naujos įmonės, tai šį sezoną pasitinka 172 naujokės. Beveik visuose miestuose sėkmę bando santykinai mažiau naujų verslų: mažiausiai – Palangoje, o Neringoje šis skaičius išliko toks pats.
Kuris peržiemojo sėkmingiausiai?
Analitikai sudėliojo visus keturis Lietuvos kurortus pagal verslo negandų koncentraciją kiekviename iš jų. Paaiškėjo, kad bankrutuojančių, bankrutavusių, likviduotų ir išregistruotų koncentracija didžiausia buvo Birštone, po jo sekė Palanga, Druskininkai ir Neringa. Birštonas taip pat pirmavo ir pagal ištuštėjusių įmonių kiekį šimtui veikiančių verslų. Antra buvo Neringa, po jos rikiavosi Druskininkai ir Palanga.
Didžiausias Lietuvos kurortas prie jūros pirmavo pagal įmonių su turto areštais bei turinčiomis teismų koncentraciją. Turto disponavimo apribojimus patyrusių verslų taip pat daug buvo Birštone, kiek mažiau Druskininkuose ir mažiausiai – Neringoje. Įmonių su teismais dalis imant visas veikiančias kompanijas didelė buvo dar ir Birštone. Įkandin jo sekė Druskininkai ir Neringa. Skolingų „Sodrai“ taip pat buvo gausiausia Palangoje, tačiau, kaip jau buvo minėta, vidutinė skola šių metų gegužės pradžioje buvo gerokai mažesnė nei 2018 m. vasaros sezono išvakarėse.
Pagal naujų įmonių koncentraciją lyderio poziciją užėmė Palanga. Kiti kurortai išsirikiavo tokia tvarka: Birštonas, Neringa, Druskininkai.
„Šiemet jau per Velykas Palangoje suplūdo tiek žmonių, kiek čia būna vasarą. Panašu, kad ateinantis vasara kurortų verslui gali būti tokia pat sėkminga kaip ir pernykštė,“ – prognozavo S.Žilinskas.
