Neužtikrintumas tik didėja
Vis dėlto pasaulinėse rinkose jau kelios savaitės akcijų indeksai vėl krinta. Tai susiję su nerimu – kur link judės ekonomika? Neužtikrintumas dėl JAV ekonomikos krypties tik didėja. Visa tai labiau atsispindi pramonės gamyboje. Paslaugų sektorius kol kas laikosi labai gerai, bet pramonė – buksuoja. Todėl, SEB banko ekonomisto Tado Povilausko manymu, labai tikėtina, kad ir paslaugų sektorius gali pasekti pramonės keliais.
Nuo pat krizės laikų Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, darbuotojų skaičius didėjo, nedarbo rodikliai šioje šalyje svyruoja tarp 3,4 ir 3,2 proc. Tai reiškia, kad čia auginti pramonę didinant darbuotojų skaičių – sudėtinga.
„Tačiau pastaraisiais metais darbuotojų skaičius labai stipriai augo Ispanijoje. Kita vertus, Prancūzija ir Italija buksuoja, taip silpnindamos euro zoną“, – sakė T.Povilauskas.
Rusija šiuos metus pradėjo labai silpnai – vos 0,5 proc. metiniu pokyčiu. Viena to priežasčių – sulėtėjęs vartojimas, kurį iš dalies lėmė nuo šių metų nuo 18 iki 20 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau antrasis ir trečiasis ketvirčiai Rusijai, tikėtina, bus geresni.
Europos centrinis bankas apie didesnes palūkanas nekalba. Nekeičiama gali likti ir JAV bazinė palūkanų norma, nors pasaulinės finansų rinkos to tikisi. Kai kuriomis prognozėmis tai gali įvykti jau liepą ar rugpjūtį. Jei taip nutiks, tai bus pagrįstas signalas, kad JAV ekonomika lėtėja, o šalies centrinis bankas to bijo ir reaguoja į situaciją.
Pagrindinis SEB banko scenarijus skelbia, kad artimiausius 1,5 m. svarbiausios pasaulio ekonomikos augs lėčiau, tačiau recesijos tikimybė – nedidelė.
Konkurencingesni nei Europa
„Lietuvoje viskas – labai neblogai. Užtenka pažiūrėti į pramonę. Sausio-balandžio apdirbamosios pramonės rodiklis kilo 7,2 proc. arba sparčiausiai per pastaruosius penkis ketvirčius. Tai reiškia, kad mes esame konkurencingi. Esame konkurencingesni nei Europa, kuri balansuoja tarp augimo ir smukimo“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Akivaizdu, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje išgyvena aukso amžių: sausio-balandžio mėnesiais ji, lyginamosiomis kainomis, kilo 7,9 proc. Tačiau tai negali tęstis itin ilgai – artimiausiais ketvirčiais toks pajamų augimas ims lėtėti. Juolab, kad matyti ir tai, jog vis didesnę rinkos dalį atsiriekia internetinė prekyba.
Dėl tos pačios priežasties – didėjančios prekybos internetu – pirmąjį ketvirtį mažėjo prekybos sektoriuje dirbančių žmonių. Dar viena sritis, kurioje stebėtos tos pačios tendencijos – švietimas. Čia daug vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie natūraliai pasitraukia iš darbo rinkos, o ateinančių naujų – maža. Apskritai per metus darbuotojų Lietuvoje padidėjo 27 tūkstančiais.
Bendrai nedarbas Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo 6,5 proc. Banko analitikai mano, kad šiemet jis sieks 6 proc.
Šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 14,3 procento. Lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje, T.Povilausko teigimu, yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas. Bankas spėja, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento.
Artimiausi dveji metai – be šuoliuko
Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų dar neatnešė. Tačiau negalime ignoruoti gausėjančių ženklų, kad ekonomikos plėtra didžiausiose pasaulio valstybėse bent artimiausius dvejus metu bus vangi, o, jeigu kortos nesukris, sulauktume ir niūresnio scenarijaus.
Banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 3,2 proc., bet, kalbėdami apie kitus metus, jie tikisi tik 2,4 proc. augimo. Priminsime, kad pirmąjį šių metų ketvirtį BVP kilo 3,8 proc.
Tiesa, pirmą ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione. Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 3,2 procento.
Šiose šalyse augusi apdirbamoji pramonė žymiai prisidėjo prie visos ekonomikos plėtros ir įrodė, kad mūsų regionas, nepaisant sparčiai augančių darbo jėgos sąnaudų, lieka konkurencingas.
Pavasarį pabrangę degalai, maisto produktai ir stabiliai didėjusi paslaugų kaina lėmė, kad metinė infliacija Lietuvoje atsispyrė nuo sausį pasiekto dugno ir balandį jau buvo 2,8 procento. SEB banko analitikai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje ir 2019, ir 2020 metais bus 2,5 procento. Tikėtina, kad dėl sauso pavasario ir didelių šalnų šviežių daržovių, vaisių ir uogų kainos šiemet greičiausiai bus didesnės negu prieš metus. Be to, benzino ir dyzelino kainų skirtumas metų pabaigoje gali sumažėti arba visiškai apsiversti.
