Vandentvarkos fondo vizija: diegiant trūkstamas paslaugas gyventojams, siekiama švarinti ir aplinką

Vandentvarkos įmonių atstovai jau gali kreiptis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ir rekonstrukcijos projektų finansavimo 2014–2020 m. ES fondų finansinio laikotarpio lėšomis. Finansavimas įmonėms nuo šio balandžio teikiamas naudojantis nauju mechanizmu – Vandentvarkos fondu. Anot specialistų, kol kas pareiškėjai aktyviai domisi ir dar ruošiasi teikti paraiškas, tačiau verta suskubti, kadangi iki šių metų spalio 1 d. finansavimą galima gauti išties palankiomis sąlygomis.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 7, 2019, 1:14 PM

Tobulina vandentvarkos sektorių

Šių metų pradžioje Aplinkos ir Finansų ministerijos kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) paskelbė kuriančios naują mechanizmą – Vandentvarkos fondą (VF) – padėsiantį tobulinti vandentvarkos sektorių šalyje. Fondui, finansuojamam iš Sanglaudos fondo lėšų, skirta 30 mln. Eur.

„Vandentvarkos fondo veikimo principas – teikti lengvatines paskolas vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai vykdyti. Į tokią paskolą gali pretenduoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) licencijas turintys vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Siekiama, kad ilgainiui VF padėtų vandentvarkos sektoriui pereiti iš subsidijuojamo į iš savo veiklos pajamų išsilaikantį sektorių“, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė.

Nuo šių metų balandžio mėn. vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai gali teikti paraiškas VIPA ir pretenduoti į 50 proc. projekto vertės siekiančią paskolą. Paskolos palūkanos – fiksuotos, jos sudaro 2 proc., grąžinimo terminas – iki 20 m. Nuotekų tinklų tvarkymu planuojantys užsiimti tiekėjai taip pat gali pretenduoti ir į grąžinamąją subsidiją pagal priemonę Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“. Jos dydis šiuo metu taip pat siekia 50 proc. projekto vertės. Subsidija taip pat finansuojama Sanglaudos fondo lėšomis, jų iš viso skiriama 10 mln. Eur. Tiesa, nuo spalio 1 d. subsidijos dydis bus sumažinamas iki 30 proc. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į grąžinamąją subsidiją negali pretenduoti geriamojo vandens tiekimo plėtrą ir rekonstrukciją įgyvendinantys pareiškėjai. Specialistai skatina pareiškėjus suskubti pasinaudoti šia galimybe ir atsižvelgti į tai, kad yra skaičiuojama, jog finansavimui skirtų lėšų turėtų užtekti maždaug pusei licencijas turinčių vandentvarkos įmonių.

Pasinaudojant VF galimybėmis siekiama gyventojams gerinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas bei tobulinti jų kokybę. Tokiu būdu taip pat siekiama apsaugoti aplinką ir nuo žalingo nuotekų poveikio, mat daug kur šalyje jos vis dar yra tvarkomos netinkamai. Beje, svarbu paminėti, kad šį sykį finansavimas yra skiriamas vykdyti projektus aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau nei 2000 gyventojų.

Reikalingas gyventojų sutikimas

Finansavimą gavusios įmonės kartu su projekto paraiška turės pateikti ir gyventojų patvirtinimus, kad sutinka prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Anot specialistų, tai – garantija, kad bus pasiekti apčiuopiami rezultatai.

„Svarbiausia – tokios sutarties turinys, t.y., kad gyventojai įsipareigoja jungtis prie geriamojo vandens arba nuotekų surinkimo tinklų. Taip pat reikalingi ir gyventojų sutikimai tiesti tinklus per vartotojų nuosavybės teisei priklausantį ar kitaip valdomą sklypą“, – pažymi VIPA Projektų finansavimo skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė.

Dar vienas svarbus reikalavimas gauti paskolai iš Vandentvarkos fondo – pagrindimas, kad projektas bus finansiškai gyvybingas ir kad jo ekonominiai rodikliai bus teigiami. Kitaip tariant, VIPA spręs apie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių finansinę būklę ir rodiklius. „Tai reikalinga, kad galėtume įvertinti rizikas ir priimti sprendimą dėl būsimo projekto vykdytojų galimybių ne tik įgyvendinti projektą, bet ir vėliau vykdyti finansinius įsipareigojimus grąžinant paskolą“, – pastebi Ž. Maskaliovienė.

Beje, norinčių gauti finansavimą vandentvarkos įmonių atstovų dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad projektuose numatytos investicijos turi būti suderintos su VKEKK, o komisijos priimta išvada – teigiama.

Susidomėjusius konsultuoja VIPA

Tiek VF, tiek grąžinamosios subsidijos priemonės atveju yra nustatytos vidutinės projekto išlaidos, kurių pareiškėjams svarbu paisyti, kadangi, jei nustatyti įkainiai projekto vykdymo metu bus viršyti, projektas nebus finansuojamas. Kaip pastebi Ž. Maskaliovienė, vidutinė vienam gyventojui tenkanti prijungimo prie nuotekų tinklų išlaidų suma negali viršyti 3000 Eur. Na, o prijungimo prie geriamojo vandens tinklų išlaidos vienam gyventojui negali viršyti 1830 Eur.

Lyginant su ankstesnėmis finansavimo galimybėmis, nukreiptomis į vandentvarkos sektorių, VF mechanizmas kiek pakitęs, o siekiant maksimalių rezultatų atsirado ir papildomų sąlygų. Tačiau, norint, kad paskola ar grąžinamąja subsidija pasinaudotų kuo daugiau pareiškėjų, stengtasi neapsunkinti didele administracine našta, paliekant tik esminius reikalavimus ir neprašant perteklinės informacijos.

„Šiuo metu kaip tik vyksta aktyvus informacijos teikimas pareiškėjams. Organizuojame mokymus, kuriuose dar nuodugniau kalbame apie VF ir grąžinamosios subsidijos priemonės finansavimo galimybes. Žinoma, kad informaciją teikiame ne tik mokymų metu, bet ir individualiai. Tad, jei kyla klausimų, kaip pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir tinkamai pateikti paraišką, į juos atsakys VIPA atstovas. Jei prireiks, atskiri klausimai bus sprendžiami bendradarbiaujant su Aplinkos ir Finansų ministerijų atstovais“, – kalba Ž. Maskaliovienė.

Tikimasi, kad pasinaudojus VF parama, projekto pabaigoje prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungs virš 10 tūkst. šalies gyventojų, o tokių paslaugų neturinčių šalies gyventojų skaičius sumažės iki minimumo. Be to, šaliai šių projektų įgyvendinimas – svarbus žingsnis siekiant švaresnės aplinkos ir kuriant tvaresnį vandentvarkos sektorių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.