Ir pamokslauja tie žemaičiai be sustojimo. Pakanka įkelti koją į Telšių Katedros aikštę, ir grindinio plytelės prakalba patarimais. „Nesustok“, – įspėja. Nes stovintis vanduo genda, žmogus – taip pat.
„Netiliek“, – kitoje, Turgaus aikštėje, vėl pamoko. – Sakik kon galvuoji. Nes žuodis skėr, žuodis jung.“
Visa tai – gražūs menininkų pramanai. Mažosios Telšių architektūros subtilybės, kurių pribarstė architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas. Barstė tada, kai dar tempė šio miesto vyriausiojo architekto pareigas. Barsto ir dabar, nors nuo šių pareigų ir yra nuvarytas.
47-i. Tiek šiuo metu Telšiuose bronzoje ar akmenyje yra įamžinta meškos pėdsakų. Vasaros pakeleiviai, kurie atklysta į Telšius pasižmonėti, gali turizmo informacijos centre pasiimti orientacininkams skirtą žemėlapį ir palakstyti su juo po miestą, ieškodami meškos paliktų reliktų. Pavyzdžiui, minėtoje Turgaus aikštėje skulptorius Osvaldas Neniškis, architektui A.Žebrauskui viską sukomponavus, į akmenį įspaudė meškos leteną. Įdėjęs ranką į ją gali būti tikras, kad būsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas.
Teigiama, kad ši legendinio Žemaitijos totemo – Žemaitijos meškos pėda žymi europinio, istorinio – etnokultūrinio Lietuvos regiono – Žemaitijos sostinės vietą.
Skulptorius Artūras Valiūnas, anuomet dar studentas, vadovaujant dailininkui Romualdui Inčirauskui 2008 metais atrideno į Turgaus aikštę Žemaitijos gaublį.
Žinote, kokia buvo autoriaus idėja? Tai intelektualus atsakymas tiems, kurie mano, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.
„Bet yra gaublyje palikta vietos ir Vilniui, – šyptelėjo A.Žebrauskas. – Tokia maža salelė.“
Priartėjus prie Didžiosios Žemaitijos sienos būtina patapšnoti per dar vienos meškos – Žemaitijos motinos nosį. Tai Romualdo Kvinto maždaug prieš septynerius metus pastatytas paminklas.
Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką. Tai nuoroda, menanti, kad liaudyje vis dar gyvos legendos apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus.
Nepraeikite pro šalį. Nes, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis, kad visi geri norai išsipildys.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
