Atiduokite savo sklypo gabalą, paverstą servitutu, Marijampolės savivaldybei, o mes svarstysime, ar skirti pinigų jam sutvarkyti.
Tokiais argumentais jau trejus metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atsišaudo prieš ūkininko Karolio Stasiukyno prašymą įveikti problemą, atsiradusią dėl projektuotojų kaltės.
Padėtis, į kurią pateko ir jis pats, ir jam priklausančiame sklype įsikūrę verslininkai, yra nepavydėtina. Kelininkai, tiesdami jungiamąjį kelią palei atnaujinamą magistralę, nutraukė darbus ties jo žemės riba. Mat specialiajame plane, kuris buvo parengtas valstybinės svarbos „Via Baltica“ atkarpai tarp Kauno ir Marijampolės atnaujinti, valstybės reikmėms buvo paimta per mažai žemės.
Nebeliko įvažiavimo
„Kantališkių kaime aš turiu 15 hektarų žemės sklypą ties magistrale, maždaug 7 kilometrus nutolusį nuo Marijampolės. Dalis jo pritaikyta komercinei veiklai.
Pats vadovauju jame esančiai „Statetos“ degalinei, o dalis jo išnuomota dar penkioms įmonėms“, – sakė K.Stasiukynas.
Dabar, jo teigimu, riesta visiems sklype dirbantiems verslininkams. Viena vertus, tiesioginio įvažiavimo nuo Marijampolės nebeliko.
Antra, vairuotojai, važiuojantys nuo Kauno, nebemato įmonių iškabų, nes viską užstoja aukšta garsui slopinti skirta tvora.
„Ironiška, tačiau ji atsirado visai be reikalo. Mat projektuotojai, rengdami specialųjį planą, nevertino realios situacijos, tik žemėlapį. Jie matė statinius, o iš tiesų ten riogso keli apleisti, begriūvantys negyvenami pastatai“, – aiškino pašnekovas.
Be to, važiuojant magistrale nuo Marijampolės link Kauno nėra jokių nuorodų – LAKD neleidžia statyti jokių ženklų, informuojančių apie pakelėje esančius paslaugų teikėjus.
Bet didžiausia bėda, kad net ir pasirinkę dešinį posūkį ir pataikę žiedinėje sankryžoje į tinkamą išvažiavimą, automobiliai netrukus atsiduria duobėtame žvyrkelyje.
Mat tik jį įveikus įmanoma patekti į degalinę, „Hesburger“ greitojo maisto restoraną, kaimo turizmo sodybą „Grįžulo Ratai“ bei kitas ten pat esančias įmones.
„Dėl tų 335 metrų bekelės visi ir vargstame. Nes ji yra vienintelė magistralės jungtis su mūsų teritorija. Nuo Sasnavos palei magistralę buvo tiesiamas vietiniam eismui skirtas jungiamasis kelias, tačiau jis nutrūksta ties mano žemės riba.
Tai – projektavimo klaida. Kelių direkcija ją pripažino, bet jau treji metai, kai netaiso“, – kalbėjo K.Stasiukynas.
Atkirto pusę klientų
„Praradome labai daug – daugiau nei pusę klientų“, – patikino čia esančio automobilių serviso bendraturtis Deividas Mickus.
Pasak jo, įmonė visiškai nematoma, nes viską dengia tvora. Magistralėje greitis siekia 130 km/h, tad vairuotojai pravažiuoja nė nesuspėję apsidairyti. Sugrįžti atgal būtų įmanoma tik pasiekus Marijampolę ir ten apsisukus.
Ne ką geriau serviso paieška sekasi ir važiuojantiems iš Marijampolės. Kelyje nėra nuorodų, todėl, pravažiavus dešinį posūkį, vedantį link žiedinės sankryžos ir viaduko, nebėra kur apsisukti.
„Jei vairuotojai sugeba nepasiklysti ir kerta viaduku magistralę, jie atsiduria ties mūsų legendiniu žvyrkeliu. Kartą jį įveikę, antrą kartą jie neberizikuoja – niekas nenori savo mašinų daužyti duobėse“, – sakė D.Mickus.
Tad dabar šis servisas, anksčiau teikęs pagalbą kelyje bėdų ištiktiems žmonėms, gyvuoja išlaikomas tik nuolatinių klientų.
Užeiga ketina trauktis
„Hesburger“ greitojo maisto restoranas šiame verslo sklype buvo atidarytas 2011-ųjų lapkritį – tinklo savininkai suomiai į jį investavo apie 750 tūkst. eurų.
Pasak bendrovei „Hes-Pro Vilnius“ atstovaujančios advokatės ekspertės Astos Augutytės-Rapkevičienės, šioje užeigoje apyvarta, rekonstravus magistralę, krito 30–40 proc. Ir tai ne riba, nes maisto bei gėrimų pardavimas toliau menksta.
„Prognozuojame, jog vasarą pardavimas kris net iki 60 proc. Gaunamos pajamos jau nebepadengia patiriamų sąnaudų. Jei padėtis ir toliau blogės, bendrovė bus priversta uždaryti šį objektą, bus panaikintos 6 darbo vietos“, – kalbėjo A.Augutytė-Rapkevičienė.
Jos teigimu, bendrovė „Hes-Pro Vilnius“ dar nėra apsisprendusi, ar sieks patirtų nuostolių atlyginimo. Tačiau tokia galimybė jau svarstoma.
Vilkikai grįžta purvini
Sunkvežimių plovyklą valdančios bendrovės „Parada“ direktorius Vydminas Sakalys patikino – vienaip darbai buvo planuojami, kitaip – atlikti.
„Pagal planą, pro mus turėjo eiti normalus ūkininkų keliukas. Juo būtų buvę galima pas mus atvažiuoti ir iš Sasnavos, ir iš Marijampolės. Bet dabar nuo Sasnavos pusės jis ties mūsų teritorija nutrūksta. Tai aklagatvis.
Mačiau, kaip ir ką matavo geodezininkai, nes jiems padėjau – buvo suplanuotas kelias, bet jo neatsirado“, – patikino V.Sakalys.
Jo teigimu, dar blogiau tai, kad platinant magistralę ir tiesiant antrąją „Via Baltica“ juostą kelininkų technika nuolatos maurojo per K.Stasiukyno žemę einantį žvyrkelį. Mat 2017-aisiais lietaus netrūko. Prikrauti kelininkų sunkvežimiai vis sukdavo tuo keliuku, klimpdavo, juos traukdavę ekskavatoriai irgi įklimpdavo.
Galop ūkininkas uždraudė jiems ten važinėti.
„Kelininkai žadėjo tą keliuką sutvarkyti, bet to nepadarė. Jis tik šiek tiek po viskam buvo palygintas“, – kalbėjo V.Sakalys.
Taigi, anot šio pašnekovo, dėl tokios „Via Baltica“ kaimynystės bendrovė neteko pusės klientų.
„Pagrindiniai mūsų klientai būdavo vilkikų vairuotojai. Tie, kurie dabar grįžta iš Lenkijos, pas mus nebeužsuka – raitytis žiedinėje sankryžoje jiems ir sunku, ir didelė gaišatis.
Neliko ir mašinų, kurios į kaimynystėje esantį servisą būdavo suvežamos iš Marijampolės turgaus, – sutvarkytos jos būdavo nuplaunamos pas mus. Tad lengvųjų automobilių apskritai nebeturime – koks tikslas nuplovus mašiną sukinėtis purvinu žvyrkeliu?“ – sakė V.Sakalys.
Pažadėjo ir neištesėjo
Dar 2016 metų gegužės mėnesį LAKD K.Stasiukynui pažadėjo, kad jungiamojo kelio atkarpa, reikalinga vietiniam eismui, galėtų būti sutvarkyta tuo pat metu, kai bus pradėta atnaujinti paskutinė „Via Baltica“ atkarpa – nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija.
Šiuo metu kaip tik yra parengtas jos atnaujinimo specialusis planas, o darbus ketinama pradėti 2021-aisiais. Tačiau LAKD, anuomet neišpirkusi reikiamo kiekio žemės, ūkininkui iškėlė sąlygą – jis pats turi pakeisti žemės paskirtį ir nustatyti servitutą, suteikiantį teisę visiems naudotis tuo keliuku. Taip pat pasirūpinti, kad statybos darbų užsakove taptų Marijampolės savivaldybės administracija.
Esą tik tokiu atveju savivaldybei būtų skirta tikslinių lėšų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP). O tvarkant 335 metrų žvyrkelio atkarpą kartu būtų baigtas rekonstruoti ir Lakštingalų gatvės ruožas – ji taptų magistralei lygiagretaus jungiamojo kelio tęsiniu.
„Aš viską padariau, ko prašė Kelių direkcija: pakeičiau 0,26 hektaro dydžio sklypo paskirtį, įregistravau servitutą. Savivaldybės administracija sutiko tapti rekonstravimo darbų užsakove, turiu jos raštus. Tačiau maždaug prieš mėnesį LAKD persigalvojo“, – sakė K.Stasiukynas.
Esą pasikeitė KPPP rezervinių lėšų paskirstymo tvarka. Todėl ūkininkas pirmiausia turi atiduoti sklypą savivaldybei ir tik tada Susisiekimo ministerija svarstys, paskirti ar ne žvyrkeliui lėšų, nes esą yra ir svarbesnių saugiam eismui projektų.
Turi išsižadėti nuosavybės
„Tas kelias visiems svarbus – ir verslui, ir žmonėms. Sutikčiau jį perduoti, bet kur garantijos, kad LAKD vykdys įsipareigojimus?“ – kalbėjo K.Stasiukynas. Jo nuomone, pagelbėtų sutartis su Kelių direkcija, numatanti abiejų pusių įsipareigojimus. Bet LAKD apie ją net nekalba.
Pasak LAKD vadovo Vitalijaus Andrejevo, K.Stasiukynas dar nebaigė darbų, kurie jam priklauso.
„Taip, jis atskyrė tą kelio dalį iš savo žemės, kad būtų įveikta ši bėda. Bet jis vis dar yra to sklypo savininkas. Kelių priežiūros plėtros finansavimo įstatymas niekada neleido finansuoti vidaus kelių tvarkymo – privatus asmuo negali gauti KPPP lėšų keliui įrengti.
K.Stasiukynas turi tą koridorių perduoti savivaldybei, o ji tarybos sprendimu įrašys jį į vietinės reikšmės kelių registrą. Kai savivaldybė taps jau viešojo kelio savininke, bus sprendžiamas lėšų klausimas“, – sakė V.Andrejevas.
Nurodė atlikti projekto ūkinę analizę
„Lietuvos rytas“ jau ne kartą rašė apie tai, kad rekonstruojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos numatyta už borto palikti 16 čia veikiančių degalinių.
LAKD ir Susisiekimo ministerija nesutinka, kad prie jų būtų įrengti tiesioginiai įvažiavimai iš magistralės. Tačiau Vyriausybė nurodė atlikti projekto ūkinę analizę – tai turi būti padaryta per vasarą.
Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, rengiant projektą pritrūko ir dialogo, ir viešumo: „Dabar būtina įvertinti, kokią įtaką šis svarbus projektas daro ūkinei-ekonominei veiklai. Tai ir akcizų surinkimas, ir valstybės bei verslo gaunama nauda. Šis vertinimas turėjo būti atliktas. Tačiau kažkodėl to nebuvo padaryta, o kartu pritrūko ir užsakovų dialogo su verslu.“
Savo ruožtu susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasiūlė degalinių savininkams patiems sutarti, kurios degalinės turės tiesioginį įvažiavimą, o kurios – ne. Anot jo, šiame ruože degalinių yra tiesiog per daug.
„Via Baltica“ 40 km ilgio atkarpos nuo Marijampolės iki pasienio su Lenkija rekonstravimo kaina – net 302 mln. eurų. Ji rekordinė Lietuvoje – už vieną kilometrą bus atseikėta apie 7,5 mln. eurų. Tuo metu greitkelio nuo Kauno iki Marijampolės kilometras nutiestas daugiau kaip perpus pigiau.
