Svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.
Vis tiek ateis ruduo
Lietuvos bankas pastebi, kad bankai vis dažniau teikia būsto paskolas gyventojams, nors skolinimas įmonėms lėtėja. Be to, rinkoje paskolos gyventojams teikiamos su mažesniu pirkėjo pradiniu įnašu ir ilgesnei trukmei. Tai reiškia, kad gyventojai labiau linkę skolintis. Prie to prisideda ir pajamų augimas.
Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įspėjo – jei pasikeistų ekonominė situacija, tai galėtų pabloginti gyventojų galimybes grąžinti paskolas.
Vis dėlto skolinimo augimas neviršija šalies ūkio augimo tempo, o tai reiškia gerą žinią – skola nėra tapusi našta ekonomikai. Pasak V.Vasiliausko, Lietuvos banko taikomos priemonės didina finansų sistemos atsparumą ir vėsina rinką. Nepaisant to, su NT sektoriumi susijusios įmonės ir gyventojai turėtų nepamesti galvos ir nepamiršti, kad po dabartinio ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau ateis ekonomikos ruduo.
Nemato reikalo pritraukti klientų
Gyventojų paskolų portfelis didėja, ypač kalbant apie būsto paskolas – dabar jis 9 proc. didesnis nei prieš metus, o verslo įmonėms paskolų portfelis mažėja – per metus susitraukė 0,6 proc. Anot V.Vasiliausko, pastarajam rodikliui atsirasti buvo kelios priežastys: išaugo įmonių skolinimasis iš kitų šaltinių, tarkime, padidėjo prekybos kreditas, didelės įmonių grupės skolinasi rinkoje alternatyviais būdais, be to, įmonės skolinasi viena iš kitos.
Kad bankai griežtina kreditavimo sąlygas verslui, patvirtina ir pačių įmonių apklausa, o statistika rodo, kad atmetama apie 30 proc. paraiškų dėl paskolos. Lietuvos bankas tai sieja su koncentracija didžiųjų bankų sektoriuje – du didžiausi bankai gali jaustis gana ramiai perimdami kitų bankų klientus, o poreikio ieškoti naujų klientų neturi.
Įmonėms naujų paskolų palūkanų norma per metus padidėjo 0,5 proc., paskolų būstui įsigyti – 0,3 proc. Anot V.Vasiliausko, tokius pokyčius bankai argumentuoja savo finansavimosi pabrangimu. „Didžiųjų bankų palūkanų norma padidėjo prieš pinigų plovimo skandalus. Todėl neteisinga argumentuoti, kad dėl pinigų plovimo pasiskolinti tarptautinėse rinkose sudėtinga. Manome, kad iš tiesų pokyčiai susiję su situacija rinkoje: paskolų paklausa auga, o paskolų teikėjų yra tiek, kiek yra“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Prastėja įmonių būklė
Lietuvos banko specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad po ilgo palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti.
2018 m. statybų veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis ūgtelėjo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos ūkio šakų buvo didžiausia. Be to, su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų sektoriuje po ilgo mažėjimo laikotarpio per metus padidėjo nuo 14,3 iki 15 proc., nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo.
Augant būsto pasiūlai, pastaraisiais metais Vilniuje ir Kaune pastebimai išaugo neparduotų, bet jau pradėtų ar baigtų statyti naujų butų skaičius.
Testą išlaikytų visi
Viena svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai – aukštos būsto kainos ir didelis namų ūkių įsiskolinimas Šiaurės šalyse, kurių kapitalo bankai sudaro didžiąją dalį Lietuvos finansų sistemos. Mat prastėjanti padėtis pasaulio rinkose ir iškilusios grėsmės Šiaurės šalių bankų reputacijai dėl pinigų plovimo skandalų gali daryti neigiamą įtaką regiono bankų grupių veiklai. Šiaurės šalių bankų akcijų kainos reikšmingai sumažėjo, o finansavimosi sąnaudos rinkose išaugo.
„Nors įžvelgiame rizikų mūsų finansų sistemai, bendras jų lygis yra gerokai mažesnis nei buvo prieš 2008 m. krizę, o šalies finansų sistema šiandien gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams“, – teigė V.Vasiliauskas.
Iš esmės kapitalo pakankamumo testą išlaikytų visi bankai, išskyrus vieną, kuriam trūktų 220 tūkst. eurų. „Suma menka. Iš principo mes, kalbant apie kapitalo pakankamumą, esame užtikrinti. Didesnių problemų nematome ir kalbant apie likvidumą“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Nauji rekordai
Būsto įperkamumas Vilniuje sumušė eilinį rekordą, Kaune jis toliau nuosekliai augo, o Klaipėdoje išliko stabilus.
Tą atspindi „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas, kuris parodo, kaip standartinį 55 kv. metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.
Labai sparčiai augantys atlyginimai persvėrė būsto brangimą ir šiek tiek padidėjusias palūkanas. Banko ekonomistai prognozuoja, kad dėl spartaus atlyginimų augimo bei aukštų vartotojų lūkesčių būsto rinka turėtų išlikti aktyvi.
Per metus būsto įperkamumo indeksas padidėjo 8 punktais ir užbrėžė dar vieną naują rekordo liniją. Lyginant su praėjusių metų pradžia, laikotarpis, reikalingas sutaupyti pradiniam įnašui, sutrumpėjo 2,5 mėnesio.
Vilniečiai vidutiniškai galėjo įpirkti 77 kvadratinių metrų būstą. Kauniečiai pradiniam įnašui taupo trumpiausiai iš didmiesčių gyventojų − 21 mėnesį, ir per metus šis laikas sutrumpėjo vienu mėnesiu.
„Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas per metus sumenko 0,5 procentinio punkto. Nors kainų augimas Klaipėdoje buvo panašus į Kauno, tačiau neto atlyginimai Klaipėdoje augo 11 proc., tai yra, net 5 proc. punktais lėčiau nei Kaune. Visgi lyginant su praėjusiu ketvirčiu, būsto įperkamumas uostamiestyje šoktelėjo 7 punktais“, − sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Anor jo, Vilniuje būsto rinka išliko labai aktyvi. Per metus sandorių skaičius sostinėje augo beveik 21 proc., o naujų būtų pardavimai šoktelėjo net 43 procentais. Naujos statybos būsto dalis pardavimuose ir toliau augo ir viršijo 40 procentų.
Būsto kainos Viliuje pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai augo 5 proc. per metus ir siekė 1529 eurus už vieną kvadratinį metrą.
Kaune būsto kainas į viršų tempė didelis naujo būsto rinkos aktyvumas. Per metus būstas Kaune brango 10 proc., naujų butų sandorių skaičius pirmą ketvirtį augo net 38 proc. Kita vertus, naujos statybos butai Kaune užima dvigubai mažesnę dalį: palyginti su Vilniumi, jų dalis siekia apie 23 proc. visų parduodamų butų.
Būstas uostamiestyje per metus brango 9 proc., sandorių skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 12 procentų. Naujas būstas Klaipėdoje brango dvigubai sparčiau nei senos statybos butai, atitinkamai, 11 proc. ir 5 proc.
„Per metus Klaipėdoje patrigubėjo naujos statybos butų pardavimai, tačiau Klaipėda pasižymi seklia nekilnojamo turto rinka, ir keli nekilnojamo turto projektai gali smarkiai koreguoti statistiką“, − komentavo V.Šimkus.
