Centrinio banko Ekonominių analizių skyriaus viršininkas Jakubas Growiecas priminė, jog imigrantai iš Ukrainos penkiais procentais didina darbo paklausą, o jų įnašas į šalies ekonomiką vertinamas nuo 0,3 iki 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Nuo kitų metų Vokietija atvers savo darbo rinką kai kurių rūšių specialistams iš Ukrainos. Spėjama, jog tai sumažins ukrainiečių emigraciją į Lenkiją.
Baimina ir neapykanta
Bankui paskelbus tokius tyrimo duomenis dienraštis „Rzeczpospolita“ iškart išspausdino Lenkijos darbdavių sąjungos kreipimąsi į Vyriausybę, kad ji kuo skubiau palengvintų legalaus ukrainiečių įdarbinimo procedūras.
„Priešingu atveju pralaimėsime konkurencinę kovą dėl Rytų imigrantų su Vokietija ir Čekija“, – įspėjo darbdavius vienijanti organizacija.
Pastarosios šalys palengvino tokias procedūras, o Lenkija atsilieka – kai kuriuose regionuose legalaus ukrainiečių įdarbinimo dokumentai tvarkomi net pusantrų metų.
Ukrainiečius išvykti iš Lenkijos skatina ir patiriama tautinė neapykanta dėl istorinio priešiškumo bei neteisingų stereotipų.
27 procentai ukrainiečių teigia susiduriantys su tautinės neapykantos atvejais, dėl to dešimt procentų jų ryžosi mesti darbą Lenkijoje ir ieškoti darbo kitoje šalyje.
Lenkus privilioti vis sunkiau
Lenkijos darbo ir socialinės politikos ministerija pranešė, jog 2018 metais rekordiškai sumažėjo lenkų, norinčių dirbti sezoninius darbus. Pernai tokiems darbams pavyko privilioti tik 776,1 tūkst. žmonių – net 10 procentų mažiau nei dar prieš metus.
Toks staigus sumažėjimas pastarąjį kartą buvo pastebėtas prieš dešimtmetį. Tačiau tuomet dėl krizės buvo itin mažai darbo pasiūlymų. Dabar jų apstu, tik nėra norinčiųjų dirbti.
Todėl net 35 procentus sezoninių darbuotojų 2018 metais sudarė imigrantai, dauguma – ukrainiečiai. „Rzeczpospolita“ teigimu, jų sezoninius darbus atlieka dar daugiau, nes ne visi turi legalius leidimus.
Į Lenkiją per metus atvyksta apie 1,2 mln. ukrainiečių. Oficialų leidimą dirbti turi apie 238 tūkst., kita dalis triūsia tik su darbdavio patvirtinimais apie pateiktą prašymą gauti tokį leidimą.
Pernai užsieniečiams iš viso buvo išduota 330 tūkst. leidimų dirbti, o po ukrainiečių daugiausia leidimų gavo nepaliečiai bei baltarusiai (atitinkamai 20 ir 19 tūkstančių). Per metus leidimų dirbti ukrainiečiams išduota ketvirtadaliu, baltarusiams – dvigubai daugiau, o nepaliečiams – 180 procentų daugiau.
Žino, kiek nori uždirbti
Darbo rinką tiriančios įmonės „Personel Service“ duomenimis, net du trečdaliai ukrainiečių planuoja Lenkijoje likti ilgam, leisti čia vaikus į mokyklą, pirkti būstą. Lenkiją jie esą renkasi dėl kalbos bei kultūros panašumo, dėl galimybės dažnai lankyti paliktus gimines.
Tačiau tik penktadalis jų randa kvalifikaciją atitinkantį darbą, todėl mokytojai, teisininkai ar medikai yra priversti dirbti statybose, gamyklose, žemės ūkyje.
Apie 27 procentus ukrainiečių dirbo pramonės įmonėse, 26 proc. statybose, 19 proc. viešbučiuose, 15 proc. gastronomijos įmonėse, po 14 proc. prekybos sektoriuje ir žemės ūkyje.
56 procentai ukrainiečių Lenkijoje planuoja likti tik tokiu atveju, jei uždirbs ne mažiau kaip tris tūkstančius zlotų (700 eurų) į rankas, o 23 procentai norėtų gauti penkis tūkstančius zlotų (1168 eurus).
Tik penktadalis pradžioje pasitenkintų uždirbdami mažiau kaip tris tūkstančius zlotų.
Imigrantų iš Ukrainos antplūdį kritiškai vertina Lenkijos profsąjungos – anot jų, pigi darbo jėga neskatina darbdavių kelti atlyginimus.
Todėl išsilavinę lenkai vyksta darbo ieškoti į užsienį, o vietos darbdaviai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.
