Lietuvoje iš viso veikia apie 7200 smulkiųjų ir vidutinių įmonių, perkančių ir vartojančių gamtines dujas. Jas, kaip ir elektros energiją, įmonės jau kurį laiką gali pirkti laisvojoje dujų rinkoje. Tačiau privatūs tiekėjai, aktyviai bendraudami su verslo įmonėmis, pastebi, kad ne visos jos žino apie šią galimybę. Be to, pastarąjį mėnesį jos jaučia spaudimą nedelsiant apsispręsti dėl anksčiau sudarytų sutarčių pratęsimo ir taip turi skubiai prisiimti nemenką kainų svyravimo riziką.
„Mūsų ir mūsų klientų žiniomis, birželio mėnesio pradžioje bent dalis gamtines dujas iš „Lietuvos energijos tiekimo“ perkančių verslo klientų, tarp kurių – smulkiosios bei vidutinės įmonės, sulaukė informacinių kreipimųsi dėl sudarytų sutarčių pratęsimo.
Įmonių gautuose dokumentuose nurodoma, kad apsispręsti dėl šiuo metu galiojančių sutarčių su tiekėju jos privalo iki šių metų liepos 1 d. Įmonėms, kurios nepateiks prieštaravimų dėl sutarčių pratęsimo, jos bus pratęstos automatiškai atsiųstuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis.
Juose pabrėžiama, jog pateikus prieštaravimą ar nesutikimą dėl gauto pasiūlymo sutartis automatiškai nutrūks – gamtinės dujos bendrovei nebebus tiekiamos, nebebus teikiamos jų perdavimo ir skirstymo paslaugos. Tokios formuluotės gali sudaryti įmonėms įspūdį apie labai ribotas pasirinkimo galimybes“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Minėtas tiekėjas, nustatydamas gamtinių dujų kainas verslo įmonėms, remiasi gamtinių dujų biržos „GET Baltic“ Lietuvos prekybos aikštelės BGSI indeksu už ataskaitinį laikotarpį. Konkretus ataskaitinis laikotarpis informaciniuose raštuose dėl sutarčių atnaujinimo nenurodomas. Tačiau nagrinėdami viešai prieinamą šio indekso dinamiką matome ryškius svyravimus – pavyzdžiui, praėjusių metų vasarį jis siekė 18,72, o spalį 28,53. Šių metų gegužę indeksas buvo 15,83, tačiau dar sausį siekė 24,30. Tokie skirtumai iliustruoja reikšmingą kainų šuolių riziką, kurią kartu su gautu pasiūlymu ir reikalavimu apsispręsti per sąlyginai trumpą terminą turi prisiimti verslo įmonės.
„Tokią Lietuvos gamtinių dujų rinkoje susidariusią praktiką vertiname kaip ydingą ir nepalankią gamtines dujas perkančioms ir vartojančioms verslo įmonėms. Jų atžvilgiu yra susidaręs tiek informacinis, tiek ir konkurencinis vakuumas, tačiau įtakos veiklai ilguoju laikotarpiu turėsiančius sprendimus reikalaujama priimti vos per kelių savaičių laikotarpį. Taip užkertamas kelias verslui strategines sutartis dėl ilgalaikių partnerysčių pasirašyti apgalvotai, gilinantis į skirtingus pasiūlymus ir atrandant būtent joms palankiausią variantą“, – sako M. Giga.
Nutraukti sudarytas sutartis anksčiau jose numatyto laiko įprastai gali būti sudėtinga – įmonėms tokiu atveju gali grėsti baudos. Remiantis „Elektrum Lietuva“ klientų sukaupta patirtimi ir žiniomis, baudos dydis gali prilygti ir mokesčiui už visą iki sutarties pabaigos numatomą suvartoti dujų kiekį. Todėl tiekėjo veiksmus, nepaliekančius bendrovėms laiko išsamiai išnagrinėti liberalios gamtinių dujų rinkos suteikiamų galimybių, galima įvertinti kaip bandymą riboti konkurenciją.
Kaip apribojimus konkurencijai galima traktuoti ir iki galo neišvystytą informacijos apie gamtinių dujų rinką, jos dalyvius ir jų turimus poreikius sklaidos sistemą. Dėl sudarytų barjerų nepriklausomiems tiekėjams iš esmės yra neprieinama informacija apie šalyje veikiančius gamtinių dujų vartotojus, jiems reikalingus gamtinių dujų kiekius, tiekimo sistemos pralaidumus, galių rezervavimą.
Užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje veikia dalintis šia informacija skirtas vadinamasis „data hub“. Jis leidžia tiekėjams matyti informaciją apie gamtinių dujų vartotojus, istorinius duomenis apie gamtinių dujų suvartojimą ir kitą reikalingą informaciją. Visa tai skatina tiekėjų tarpusavio konkurenciją, kuri yra visapusiškai naudinga gamtines dujas perkančioms ir vartojančioms verslo įmonėms.
