Edvinas atvirai prisipažįsta, kad sėkmingai prasidėjusi profesinė karjera ir hobis „viename komplekte“ – prieš kelerius metus jo priimto teisingo pasirinkimo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje rezultatas.
E. Misiukevičius pasakoja, kad kai mokydamasis prestižine laikomoje Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje klasiokams pasakė planuojantis studijuoti „nemiestiškus“ žemės ūkio krypties mokslus, pastarieji ne stebėjosi, o pavydėjo jo aiškaus tikslo. Nes dažnas tuomet tiesiog pasidavė minios traukai – stojo ten, kur madinga, ar kur stoja aplinkiniai.
„Raginčiau profesiją besirenkančius jaunus žmones pirmiausia sau patiems atsakyti į klausimą, kokia veikla gyvenime jiems teikia džiaugsmą, o tada ieškoti ekspertų, kurie padėtų įgyti šiai veiklai reikalingų žinių. Aš šiuos ekspertus radau. Esu miesto vaikas, užaugęs praktiškai ant asfalto, bet nuo vaikystės labai mėgstu augalus. Taip pat mėgstu ir meno kryptį. Todėl ieškojau tokios studijų programos, kurioje galėčiau suderinti abi šias sritis ir atradau želdininkystės studijas. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vienintelė tokia unikali universitetinė bakalauro studijų programa yra VDU ŽŪA“, – savirealizacijos galimybių paieškas prisimena pašnekovas.
O kai pradėjo studijuoti akademijoje ir giliau susipažino su kraštovaizdžio kūrimui Lietuvoje naudojamų dekoratyvinių augalų įvairove, Edvino akį patraukė viendienės – gėlės, nereiklios priežiūrai, bet pasižyminčios stulbinančia įvairove ir svarbiausia – nesunkiai pasiduodančios studentiškiems eksperimentams. Bėda buvo tik tai, kad eksperimentiniame akademijos ūkyje, kur kiti augina kukurūzus ar bulves, sąlygos viendienėms ne itin tiko. Bet tada pagalbos ranką entuziastingai nusiteikusiam studentui ištiesė tuometis Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis, pasiūlęs plotelį žemės tiesiog netoliese esančių nuosavų namų kieme. Edvino tėvai, matydami sūnaus aistrą želdininkystei irgi priėmė sprendimą iš Kauno Žaliakalnio persikelti gyventi į priemiestį. Šiandien ši šeimos namų valda – vaikino erdvė krašovaizdžio kūrybai ir moksliniams eksperimentams.
„Mane visada traukė ne tik praktinė, bet ir mokslinė veikla. Tačiau paaiškėjo, kad tam žinių bagažas per mažas. Tad tik viendienės „kaltos“ ir dėl to, kad teko stoti į magistrantūrą, į agronomijos studijų programą. Įgytos naujos žinios leido giliau užsiimti selekcija, pradėti kurti naujas šių gėlių veisles.
Esu JAV viendienių augintojų asociacijos (American Hemerocallis Society) narys ir buvo tikrai įspūdinga patirtis nuvykti ten į šių gėlių parodą, trukusią vos kelias valandas, stebėti, kaip sparčiai sukasi reikli vertinimo komisija ir kaip išrenkami vertingiausi eksponatai“, – pasakoja pašnekovas, primindamas, kad vienas viendienės žiedas žydi vieną dieną, tačiau žiedyne jų būna apie 30. Tad šiuo augalu savo aplinkoje galima grožėtis visą mėnesį ar net ilgiau.
Edvinas neabejoja, kad tokio magistro darbo, kokį rašė jis, nei per vieną naktį, nei per vieną mėnesį tikrai neparašysi. Jo tikslas buvo įrodyti, kaip ląstelių lygmenyje pakeistos chromosomos keičia viendienių raidą. O tam prireikė visus metus praleisti laboratorijoje.
Maža to, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto vadovai, matydami magistranto atkaklumą ir norą tobulėti, jau nuo praėjusių metų rugsėjo Edvinui pasiūlė tapti šio fakulteto dėstytoju. Tad jis praėjusiais mokslo metais ir mokėsi pats, ir mokė jaunesnius kolegas. O šiomis dienomis rankose laikydamas ką tik gautą magistro studijų baigimo diplomą vaikinas neabejoja, – nuo rugsėjo kibs į doktorantūros studijos. Nes, jo paties žodžiais, viendienių „kaltė“ jo profesinei karjerai dar nepakankamai įrodyta. Kaip ir tai, kad žemės ūkio mokslų galimybės šiuolaikiniame pasaulyje yra neaprėpiamos.
