Kaip praneša Lietuvos oro uostai, aviacijos specialistai didžiųjų orlaivių kategorijai priskiria lėktuvus, kurių sparnų ilgis (arba sparnų mojis) yra nuo maždaug 40 iki daugiau 60 metrų. Vieni jų gali perskraidinti apie 300 tonų krovinių, kiti – beveik 700 keleivių.
"Didžiųjų lėktuvų aptarnavimas yra kur kas kompleksiškesnis nei tų, kurie įprastai leidžiasi pas mus, tad svarbu, jog pelnome ir šių oro vežėjų pasitikėjimą", – pranešime sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Anot pranešimo, kartais Vilniaus oro uoste leidžiasi tolimųjų reisų didieji lėktuvai, vykdantys užsakomuosius skrydžius, tačiau dažniausiai didelio tipo orlaiviai iš sostinės gabena krovinius. Pernai vien per Vilniaus oro uostą buvo pergabenta 13 tūkst. tonų krovinių.
"Šiemet taip pat jaučiame užsakymų paklausą iš krovinių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių, rezultatai neturėtų nusileisti praėjusių metų apimtims", – teigia Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Justas Rinkevičius.
Nors didelio tipo orlaiviai Lietuvoje leidžiasi vis dažniau, D. Čiuplys sako, kad jų judėjimas oro uosto viduje galėtų būtų ir dar efektyvesnis, jei perono sąlygos būtų geresnės. Šiuo metu Vilniaus oro uoste didieji lėktuvai aptarnaujami užimant kelias mažesniems orlaiviams skirtas stovėjimo aikšteles.
"Dėl to turime labai ribotas galimybes lanksčiai reaguoti į perono operacijų planavimo pokyčius ar orlaivių tvarkaraščių pasikeitimus. Kai buvo statomas esamas Vilniaus oro uosto peronas, nebuvo poreikio įrengti didiesiems orlaiviams skirtų stovėjimo aikštelių. Tačiau šiandien situacija pasikeitė kardinaliai", – sako D. Čiuplys.
Teigiama, kad susidariusį orlaivių stovėjimo aikštelių poreikį pavyks patenkinti įgyvendinus Vilniaus oro uosto rekonstrukciją.
