Domisi kompleksine renovacija
Kad namo aplinka yra labai svarbi, teigė 52 proc. respondentų, o svarbi ji pasirodė 41 proc. apklaustųjų.
„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio. Tačiau visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplink juos“, – pasakoja V.Serbenta.
Per pastarąjį laikotarpį padaugėjo savivaldybių, vietoj atskirų būstų renovacijos pasirenkančių kvartalinę renovaciją – taip tvarkomi ne tik pastatai, bet ir aplink juos esanti erdvė – gatvės, kiemai, viešosios erdvės bei jų apšvietimas ir kt. Taip pagerinama visos gyvenamosios erdvės kokybė, o ne tik pastato energinis efektyvumas ar estetinė išvaizda. Tokios daugiabučių renovacijos tendencijos atspindi ir Lietuvos visuomenės požiūrio pokyčius, pažymi BETA vadovas.
Kaimynai turi įtakos pokyčiams
BETA inicijuotos apklausos rezultatai rodo, kad aktyvesnis savivaldybės įsitraukimas motyvuotų didelę dalį gyventojų investuoti į savo daugiabučio atnaujinimą. Tyrimo metu net 76 proc. respondentų, gyvenančių nerenovuotame name, atsakė, kad savivaldybės finansinė parama daugiabučio aplinkai sutvarkyti paragintų juos atnaujinti savo daugiabutį.
Gyventojus renovuoti savo daugiabučius skatina ir teigiami pokyčiai gyvenamojoje aplinkoje, pažymi BETA vadovas. Tai gali lemti ne tik savivaldybės tvarkoma daugiabučio teritorija, bet ir kaimyninių namų pavyzdys. Daugiau kaip pusė – 65 proc. apklaustųjų, gyvenančių nerenovuotame name, pritarė teiginiui, jog kaimyninio namo atnaujinimas paskatintų gretimų namų rezidentus renovuoti savo daugiabučius.
„Kad geras daugiabučių renovacijos pavyzdys įkvepia, pastebėjome jau seniai. Kaimynystėje renovuotas namas labai dažnai paskatina apie tai susimąstyti ir netoliese įsikūrusius žmones. Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – sako V.Serbenta.
Ką keistų gyventojai?
Tyrimo metu respondentai galėjo pasidalyti ir savo mintimis – jų buvo paklausta, ką savo gyvenamojoje aplinkoje norėtų pakeisti patys. 37 proc. daugiabučių gyventojų pageidautų atnaujintų ar įrengtų suolelių bei poilsio zonų, o 46 proc. respondentų norėtų tvarkingesnių želdinių.
Taip pat daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų savo atsakymuose nurodė tokius poreikius: tvarkingi šaligatviai, praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė ir sutvarkyta asfalto danga kiemuose ir šalia jų.
„Visi šie žmonių įvardijami poreikiai įgyvendinami, kai savivaldybė imasi kompleksinės renovacijos ir įsitraukia į kvartalų atnaujinimo procesą. Džiugu tai, kad susidomėjimas tuo šalies savivaldybėse pastaruoju metu auga: kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60. Tačiau kol kas tai tik pirmieji žingsniai“, – pabrėžia V.Serbenta.
Kvartalinės renovacijos nauda – ne tik padidėjęs energinis efektyvumas: gerėja ir rajono įvaizdis. Tvarkant ne pavienius namus, o miesto zonas ar gatves jose atsiranda daugiau gyvybės, auga patrauklumas tiek verslui, tiek gyventojams, didėja turto vertė.
