Lietuvos patriotu save vadinantis pakistanietis įsitikinęs, kad mūsų šalyje gaminami produktai ir technologijos tikrai atras savo pirkėją jo gimtinėje – tereikia papasakoti Pakistanui apie Lietuvą.
– Savo iniciatyva Lietuvoje įkūrėte Pakistano prekybos atstovybę (pilnas pavadinimas Baltijos jūros regiono ir Pakistano prekybos ir pramonės rūmai), koks tokio žingsnio tikslas?
– Į Lietuvą atvykau 2014 metai ir pradėjau vystyti verslą nekilnojamojo turto bei maisto prekių importo bei eksporto sektoriuose. Prabėgus penkeriems metams Lietuva tapo mano namais, tad mano noras sukurti platformą, kuri būtų puikus startas Lietuvos ir Pakistano bendradarbiavimui, jums bus puikiai suprantamas.
Pats įsitikinau, kad šiandien jaučiamas informacijos trūkumas, kaip Lietuvos verslininkai galėtų dirbti su Pakistano rinka ir kokios naudos abiems valstybėms tokie kontaktai atneštų. Šiuo metu yra lietuvių verslinininkų importuojančių tam tikras prekes iš Pakistano, bet tai daugiau pavieniai atvejai, o mano įkurtos organizacijos tikslas – kad lietuviškos prekės surastų savo pirkėją Pakistane. Planuojame dvišalius pokalbius, kurių metu verslininkai ne tik keisis idėjomis, bet ir lietuvius pakviesti į Pakistaną, kur jie turės progą renginių ir parodų metu pristatyti savo produktus, užmegzti kontaktų.
– Daugelis tikriausiai nustebs perskaitę apie tai, kad ant savo pečių prisėmėte tokį nelegvą darbą – tarptautinių verslo ryšių kūrimą su lietuviams tokia tolima šalimi kaip Pakistanas…
– Kai atvykau į Lietuvą, neturėjau, kas man padėtų susiorientuoti vietos įstatymuose, galiojančiose tvarkose ar paaiškintų, kurios yra verslo tradicijos, aplinka ir kt. Per penkerius metus sukaupiau išskirtinę patirtį, kuri padės norintiems bendradarbiauti verslininkams. Dabar puikus laikas tiesti tiltus ir ieškoti kontaktų.
Niekas nepasiekia verslo sėkmės per metus, tam reikia mažiausiai trejų ar penkių metų, kaip kad man Lietuvoje, tačiau svarbiausias mano patarimas – patyrinėkite Pakistano rinką, ten gyvena beveik 225 milijonai gyventojų ir daugybė užsienio kompanijų jau dirba šioje šalyje.
– Teigiate, kad Lietuvos verslininkams jūsų tėvynėje atsivertų daug galimybių, ar galima tikėtis, kad lietuviški produktai ateityje galėtų būti eksportuojami į Pakistaną – t.y. ant pakistaniečių stalų atsirastų, pavzdžiui, lietuviško sūrio?
– Taip, neabejotinai. Lietuvoje yra puikios kokybės, ekologiškų produktų. Lietuviai yra labai stiprūs ne tik žemės ūkyje, bet ir biochemijos bei kitose srityse. Jūsų šalis eksportuoja aukštos kokybės maisto produktus, chemijos gaminius, aukštąsias technologijas, lazerius ir kt.
Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva turi ką parodyti ir keliautojams, o turistų iš Pakistano kol kas šioje šalyje nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Turistai iš Pakistano tikrai būtų sužavėti jūsų šalies gamta, tereikia jiems apie tai pasakyti ir padėti atrasti šį gražų kraštą. Deja, šiandien mažai kas mano gimtinėje žino Baltijos šalis ar Lietuvą, o ką jau kalbėti apie turizmo galimybes.
Taip pat svarbu paminėti, kad mano šalis taip pat tampa vis patrauklesnė keliaujams. Tam itin daug dėmesio skiria naujoji vyriausybė, kuri pradėjo dirbti pernai. Keičiama vizų tvarka (dabar net 50 šalių piliečiai vizą gali gauti atvykę į oro uostą) ir stengiamasi pritraukti kuo daugiau turistų iš užsienio.
– Daugeliui lietuvių kelionės po Pakistaną gali pasirodyti neitin saugus pasirinkimas, juoba, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija net yra pateikusi specialius įspėjimus keliautojams dėl saugumo.
– Tokios rekomendacijos formuoja tam tikras stigmas. Kiekvienoje šalyje keliautojas gali turėti negatyvių patirčių. Šiuo metu puikus laikas vykti į Pakistaną, šalis gyvena taikiai. Neseniai vietos žiniasklaida rašė apie vokietį, kuris į Pakistaną atvyko dviračiu ir tokių pavyzdžių, kai net ir gana ekstremalų keliavimo būdą pasirinkę keliautojai buvo priimti svetingai ir nieko jiems nenutiko – daugybė.
Pakistane galima rasti visko – nuo pažintinio turizmo iki aukščiausio lygio kalnų kurortų. Kasmet sulaukiame daugybės turistų, kurie atvyksta pasimėgauti gamta. Pakistane yra keturi metų laikai ir šalyje galiam rasti visko, ko geidžia kelaiutojo širdis – nuo kalnų iki jūros. Ypač keliautojai yra pamėgę šiaurinę Pakistano dalį, kuri dažnai lyginama su europietiškaja Šveicarija.
– Kokių kliūčių įžvelgiate kalbant apie Lietuvos ir Pakistano bendradarbiavimo skatinimą?
– Viena akivaizdžiausių yra tai, kad Lietuvoje kol kas nėra Pakistano diplomatinės atstovybės. Ambasadorius iš Minsko į Lietuvą atvyksta vos porą kartų per metus, tad apie verslo bendruomenės vienijimą ar potencialių investuotojų kvietimą kalbėti neturint ko jiems pasiūlyti sudėtinga.
Būtina aktyviau pristatyti Lietuvą Pakistane, sužadinti pakistaniečių smalsumą ir papasakoti jiems apie tai, kuo garsėja ši šalis, paskatinti juos atrasti Lietuvą ir per kultūrą, ir per verslo ryšius. Tai ir yra viena svarbiausių Pakistano prekybos atstovybės misijų.
Siekiame, kad būtų kuo aktyvesnis bendradarbiavimas su Pakistano ambasada ir abiejose šalyse pradėtų lankytis oficialios delegacijos. Juk Pakistane gyvena apie 225 milijonai gyventojų, tai milžiniška rinka ir kitos Europos šalys turi puikius ekonominius santykius su Pakistanu, tad norisi, kad ir Lietuva neatsiliktų. Puikus pavyzdys kaimyninė Lenkija, kurios verslininkai yra sudarę sutarčių už milijonus eurų, tad kodėl Lietuva negali? Tikiuosi, ne tik, kad artimiausiu metu bus žengti pirmieji žingsniai dėl būsimo bendradarbiavimo, bet ir tai, kad netrukus mums pavyks pasikviesti į Lietuvą Pakistano premjerą.
– Bet juk mūsų šalis maža ir negali didžiuotis tokiais ekonomikos griečiais kaip kad Vokietija ar Prancūzija…
– Lietuva yra pačiame Europos centre, turi neužšąlantį uostą, investuotojams patrauklių laisvųjų ekonominių zonų bei kokybiškų produktų eksportui. Lietuvoje gaminamos įvairios techninės detalės, itin puikiai vystomas aukštųjų technologijų sektorius, kas yra labia pozityvus rodiklis, kai kalbama apie bendradarbiavimą su tokia augančios paklausos rinka kaip Pakistano.
– Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ne už kalnų nauja ekonomikos krizė, o jūs kalbate apie tai, kad dabar puikus laikas tokiai naujai partnerystei. Kaip manote, ar iš tiesų naujas ekonominis sunkmetis jau ant slenksčio?
– Baltijos šalys, o ypač Lietuva yra tas regionas, kuriame šiuo metu palankiausia pradėti verslą. Šis regionas per artimiausius penkerius metus keisis labiausiai, o didžiosiose ekonomikose, tokiose, kaip Vokietija, viskas jau yra nusistovėję ir imtis naujos veiklos nėra lengva. Lietuva privalo susikoncentruoti ties naujų eksporto rinkų paieška, nes jie ir toliau šalyje importas augs, o eksportas mažės – laukia ne liūdnos pasekmės.
Kalbant apie ekonominę krizę, reiktų nepamiršti, kad tai būna ne vienos šalies, o viso regiono ar net pasaulio problema, kuri skirtinguose sektoriuose pasireiškia skirtingai. Nenorėčiau tikėti, kad bus sunki ekonominė krizė Europos Sąjungoje, šalys viena kitą remia.
Kita vertus, jei imiesi verslo, kurį išmanai, turi klientų ir savo veiklą nuosekliai vykdai ne vienerius metus, tai ekonomikos sulėtėjimas neturėtų turėti tragiškų pasekmių.
Žinoma, maisto kainų ir degalų kainų kilimas nėra malonus reiškinys, kuris signalizuoja tam tikrus pokyčius, kai žmonės ima mažiau vartoti ir ekonomika patiria tam tikrą spaudimą. Žmonės labia jautrūs maisto kainų pokyčiams, o po euro įvedimo, viskas smarkiai pabrango.
Lietuva nėra pigi šalis, kai kalbame apie atlyginimų ir maisto kainų santykį. Pensininkams ar minimalų atlyginimą uždirbantiems žmonėms sunku išgyventi iš gaunamų pajamų ir Vyriausybė turėtų į tai reaguoti. Valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio ūkinininkų, vietinių gamintojų ir smulkiojo verslo rėmimui.
