„Kalbant apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, diskusijos visada labai svarbios. Tai yra seniai keliamas klausimas. Mes pasiūlymus dėl NT apmokestinimo sistemos esame pateikę dar praėjusiais metais, nuolat gauname rekomendacijas iš tarptautinių organizacijų, kasmet gauname rekomendacijas iš Europos Komisijos“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Suprantame, kad dabartiniame politinio ciklo etape būtų sunku kalbėti apie patį sprendimą (NT mokesčio įvedimo. – red.)“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.
NT mokestis mažiausiai žalingas
„Tai – neutralus mokestis, mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas, todėl tai yra papildomas pajamų šaltinis“, – sakė V.Vasiliauskas.
LB valdybos pirmininkas nebuvo linkęs leistis į NT mokesčio įvedimo detales, tačiau pabrėžė, kad šiuo klausimu reikalingas bendras sutarimas.
„Nenoriu nerti į detales, bet bazė platesnė (apmokestinimo. – red.), apimanti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Tarifas diferencijuotas priklausomai nuo NT turto vertės. Ašis galėtų būti, bet čia reikia pirmiausia susitarimo ir bendrai sutarti, kad tai yra reikalinga. Šiame etape diskutuoti būtų sudėtinga“, – teigė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, tiek NT mokestis, tiek kiti mokestiniai tarifai prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, todėl laiku įgyvendinant šias priemonės, jos padėtų išvengti NT burbulų susiformavimo.
„Tiek NT mokesčio, tiek apskritai kitų mokestinių dalykų, pavyzdžiui, palūkanų lengvata, įvairios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, susijusios su pirmuoju būstu, su turto vertės padidėjimo pajamomis, yra įrodyta, kad prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo. Tai be jokios abejonės, laiku jas įgyvendinant būtų lengviau išvengti NT burbulų susiformavimo“, – sakė V.Vasiliauskas.
Tačiau V.Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu situacija NT rinkoje yra stabili.
„Paskolų srautas namų ūkiams yra apie 9 proc., kainų didėjimas – tarp 6-7 proc., darbo užmokesčio augimas – 9-10 proc., tai iš finansinių perspektyvų nematome jokių burbulų formavimosi“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
Smarkiai atsiliekame nuo kitų valstybių
Praėjusiais metais surinkta vos du milijonai NT mokesčių, o tokie skaičiai, lyginant su kitomis valstybėmis, pasak V.Vasiliausko, yra labai maži, tad nuo kitų valstybių mes stipriai atsiliekame.
NT mokestis tarp OECD narių nėra tolygus. Nors vidurkis, 2017 metų duomenimis, yra apie 1,8 procento nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau Lietuvoje jis siekia vos 0,384 ir yra bene šešis kartus mažesnis nei OECD vidurkis, nuo kaimynų atsiliekame taip pat net keletą kartų.
„Lyginant su mūsų kaimynais, Lenkijoje tai sudaro maždaug 1,2 proc., Latvijoje – maždaug 1 proc. Mes, deja, smarkiai atsiliekame“, – sakė V.Vasiliauskas.
Kitų šalių patirtis
Konferencijoje dalyvaujantis Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas minėjo kitų šalių patirtį.
„Gyvenamojo NT apmokestinimas daugelyje šalių paaštrina gyvenamojo būsto statybos ir makroekonominį ciklus... Tad, politikos formuotojai ir politikai susiduria su iššūkiu – siekiant sumažinti makroekonominę ir finansinę riziką, mokesčių sistema ir makroprudencinė politika turėtų būti labiau derinamos tarpusavyje“, – teigė K.Knotas.
LB valdybos pirmininkas taip pat patvirtino, kad NT mokesčio įvedimas darytų įtaką NT kainoms. Tai, jo teigimu, priklauso nuo savivaldybės, tačiau labiausiai būtų paveikti Kauno, Vilniaus ir pajūrio NT sektorius.
Mokesčiai reikalingi?
Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje yra sakęs, kad NT ir automobilių taršos mokesčiai Lietuvoje yra reikalingi, bet juos įvesti trukdo rinkimai.
„Vėliau ar anksčiau turime grįžti prie gilesnės diskusijos dėl nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių. Manau, kad šie mokesčiai – neišvengiami. Kai bus politinė valia, tada jie atsiras. Dabar turime kelerius rinkimus, nežinau, kiek tai realu, bet aš nuo pat pradžių aiškiai palaikau šiuos mokesčius?“, – BFK posėdyje sakė V. Šapoka.
Anot finansų ministro, įvedant NT mokestį reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos situacija, lyginant su skandinavais, labai skiriasi.
