Šias tendencijas trečiadienį pristatė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Registrų centras pirmą kartą atliko išsamią registruose sukauptų duomenų analizę ir visuomenei pristatė aktualiausius nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenis, verslo aplinkos tendencijas ir naujų juridinių asmenų steigimo dinamiką, gyventojų skaičiaus pokyčius.
„Šalies NT sandorių rinką toliau į priekį traukia žemės sklypų pardavimai, o štai metų pradžioje rekordinius augimo tempus demonstravusi butų rinka, panašu, aprimo ir jau antrą mėnesį sandorių skaičiaus kreivė juda žemyn.
Apie teigiamas verslo steigimo ir plėtros tendencijas byloja stabiliai augantis naujai steigiamų juridinių asmenų skaičius, iš kurio galima išskirti populiarumo neprarandančią mažųjų bendrijų teisinę formą.
Šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius ženkliai nesikeičia, tačiau galima išskirti didmiesčių savivaldybes, kuriose savo gyvenamąją vietą deklaruoja vis daugiau žmonių“ , – sakė Registrų centro duomenų analitikos vadovas P. Rudzkis.
Visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. NT objektų, arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-birželį (59,2 tūkst.).
Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų). Vien tik birželio mėnesį perleista 5,1 tūkst. žemės sklypų – 3,5 proc. mažiau nei pernai birželį (5,3 tūkst.) ir 23,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę (6,7 tūkst.).
Butų sandorių mažėja
Šių metų pradžioje augusi butų sandorių rinkos kreivė pirmojo pusmečio pabaigoje pakrypo žemyn. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.). Vien per birželį parduota beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį.
„Vilniuje augimas yra mažesnis, negu vidutinis Lietuvoje. Žiūrint pagal ketvirčius, tai pirmame ketvirtyje augimo greitis buvo pakankamai didelis, o antrame ketvirtyje pradėjo lėtėti. Gegužę ir birželį netgi užfiksuotas tam tikras kritimas“, – sakė P.Rudzkis.
Kaune perleisti 442 butai (atitinkamai 3 proc. daugiau ir 4,2 proc. daugiau), Klaipėdoje – 219 (atitinkamai 16,7 proc. mažiau ir 26,8 proc. mažiau), Šiauliuose – 124 (atitinkamai 1,6 proc. daugiau ir 17,9 proc. mažiau), Panevėžyje – 95 (atitinkamai 8 proc. daugiau ir 6 proc. mažiau).
Kaune gyvenamųjų namų rinka didžiausia
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
„Šiuo atveju, žiūrint pagal regionus, čia lyderiauja Kauno regionas, kur buvo parduota maždaug 850 individualių namų. Toliau seka Vilnius, su kuklesniu, maždaug 650 parduotų individualių namų, bei Klaipėda, kur buvo įsigyta maždaug 450 individualių namų“, – komentavo P.Rudzkis.
Žemės sklypai NT sandoriuose sudaro maždaug pusę visų perleidžiamų objektų. Per šešis šių metų mėnesius iš viso Lietuvoje buvo perleista daugiau negu 31 tūkst. sklypų, o augimas siekė apie 7 proc.
„Analizuojant pirmus šešis kiekvienų metų mėnesius ir žiūrint paskutinių kelių metų tendencijas, pastebimas nuoseklus augimas, skaičius išaugo maždaug nuo 28 iki 31 tūkst. sklypų. Šis skaičius – rekordinis“, – sakė P.Rudzkis.
Kas ketvirtas būstas investicijoms
Kaunas lyderiauja investicinio būsto rinkoje, jame kas ketvirtas būstas įsigyjamas kaip investicija.
„Lyginant su 2018 metais, įspūdingai atrodo Kaunas, čia augimas išaugo 6 proc. punktais, toliau seka Klaipėda, su 2 proc. augimu, ir kukliausius rezultatus rodo Vilnius, kur augimas padidėjo 1 proc.“, – sakė P.Rudzkis.
Komercinių patalpų įsigyjimo snadoriuose pastebimos kitos tendencijos – čia lyderiauja Vilnius. Per pusę metų buvo įsigyti daugiau kaip 730 tūkst. kvadratinių metrų komercinių patalpų. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo maždaug 6 proc.
„Žiūrint pagal regionus, čia labai išsiskiria Vilnius – augimas siekia beveik 50 proc., kai tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje fiksuotas mažėjimas. Kaune buvo įsigyta maždaug 100 tūkst. kv. metrų komercinių patalpų, o šis skaičius sumažėjo maždaug 20 proc. Klaipėdoje buvo įsigyta maždaug 70 tūkst. kv. metrų, o skaičius sumažėjo maždaug 15 proc.“, – teigė P.Rudzkis.
Lietuvoje – 3 milijonai gyventojų
„Juridinių asmenų registrą pirmąjį pusmetį toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų per šį laikotarpį įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Lietuvoje toliau sparčiai daugėjo naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 2,5 tūkst. – 23 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų bei asociacijų“, – įžvalgomis dalinosi Registrų centro analitikas P. Rudzkis.
Viso liepos 1 dieną šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų.
Žvelgiant į teisines formas daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), tiesa, pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.
„Stebint gyventojų skaičiaus pokytį matome, kad savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių. Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje.
Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą“, – kalbėjo P.Rudzkis.
Mažėja darbingo amžiaus gyventojų
Stebint statistiką pagal amžiaus grupes – bendrai Lietuvoje padaugėjo pensijinio amžiaus asmenų, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jų skaičius padidėjo maždaug 12 tūkst. Labiausiai sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų, skaičius siekia 15 tūkst. Tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse darbingų amžiaus gyventojų skaičius didėjo. Kitose savivaldybėse jis beveik nesikeitė arba mažėjo.
