„Turizmas panašus į bet kurią kitą pramonę: jis turi būti lokaliai reguliuojamas ir valdomas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio“, – sakė Justinas Francisas, Jungtinės Karalystės kelionių organizatoriaus „Responsible Travel“ generalinis direktorius.
Padėtis gali pablogėti
Pasaulio turizmo ir kelionių taryba teigia, kad 2018 metais iš 1,4 mlrd. tarptautinių kelionių daugiau nei 36 proc. (pusė milijardo) vyko viename iš 300 populiariausių pasaulio miestų, o šis skaičius sparčiai auga.
Šių lankytinų vietovių sąrašas greitai gali pasipildyti, o Pasaulio turizmo ir kelionių taryba įvardino tokius miestus kaip Delis (Indija), Kairas (Egiptas), Manila (Filipinai), Bankokas (Tailandas) ir Maskva (Rusija) nepasiruošusius per ateinantį dešimtmetį atlaikyti didelio turistų antplūdžio.
Džiaugiamasi, kad daugelis miestų, vyriausybių ir kelionių operatorių dabar sprendžia šį klausimą. Geros valios dėka, tinkamu planavimu ir drąsių sprendimų priėmimu vis dar galima rasti būdą, kaip suderinti turizmo paklausą su vietos bendruomenių poreikiais, rašo cnn.com.
Štai kaip kai kurios lankomiausios pasaulio vietos bando išspręsti šią problemą.
Maču Pikču, Peru
2018-aisiais XV amžiaus inkų senovinio miesto citadelėje turistų skaičius išaugo 12 proc. ir pasiekė beveik 1,6 mln. lankytojų. Lyginant su ankstesniais metais, ši centrinė miesto tvirtovė buvo ir visos Peru labiausiai lankoma vieta.
Staiga išaugęs lankytojų srautas, šiuo metu siekiantis maždaug 4,3 tūkst. turistų kiekvieną dieną, privertė vietinę valdžią imtis naujos bilietų pardavimo tvarkos, kurią jie pristatė 2019 m. sausį. Nuo šių metų bilietai turi ribotą keturių valandų lankymo laiką bei leidžia tik vieną kartą patekti į lankomą teritoriją.
Naujos bilietų sistemos tikslas – paskirstyti lankytojų srautus, skatinti daugiau turistų rinktis mažiau populiarias vakarines ekskursijas.
„Nauja bilietų sistema Maču Pikču nesumažino lankytojų skaičiaus, tačiau buvo labai efektyvi siekiant labiau paskirstyti lankytojų srautus, patenkančius į citadelę. Tai akivaizdžiai leido pagerinti lankytojų kiekį tiek citadelės viduje, tiek šalia jos“, – sakė Sarah Miginiac, „G Adventures Peru“ filialo generalinė direktorė.
Amsterdamas, Nyderlandai
Prognozės, jog lankytojų skaičius išaugs nuo 2018 m. buvusių 18 mln. iki 42 mln. 2030 m., paskatino miesto tarybą sustabdyti turistus viliojančias reklamas.
„Perspektyva 2030“ ataskaitoje Nyderlandų turizmo taryba teigė, kad dabar ji užsiima „vietos valdymu“, o ne „vietos populiarinimu“, ir stengiasi nukreipti turistų dėmesį į kitus šalies miestus.
Nuo 2020 m. sausio bus uždrausti Raudonųjų žibintų kvartalo turai. „Manome, kad turistams žiūrėti į prostitutes – nepriimtina“, – 2019 m. kovą sakė miesto tarybos narys Udo Kockas.
Nauji ženklai, esantys šalia tulpių laukų, yra skirti atgrasyti lankytojus nuo simbolinių gėlių lankymo.
Miestas taip pat bandė įdiegti „Airbnb“ nuomos ribą, leidžiančią būstą išsinuomoti tik iki 30 dienų, tačiau dėl tokių griežtų taisyklių nesusitaria su pačia įmone.
Venecija, Italija
Venecija jau seniai susiduria su per dideliu turistų skaičiumi, bet ši problema suaktyvėjo šių metų birželį, kai kruizinis laivas susidūrė su turistine valtimi viename iš Venecijos kanalų.
Kruiziniai laivai kelia rūpesčius vietiniams gyventojams dėl didelio turistų skaičiaus, kurie yra atplukdomi šiais laivais. Rūpesčius valdžiai kelia ir tai, jog „Giudecca“ kanalu plaukiančių kruizinių laivų keleiviai palieka itin mažai pinigų vietiniam verslui.
„Pagrindinė problema yra „mordi e fuggi“ turizmas (liet. vienos dienos turistai)“, – teigė Guido Moltedo, vieno Italijos dienraščio vyr. redaktorius, sakydamas, jog tokie turistai sudaro du trečdalius Venecijos lankytojų.
Miestas įvedė naują 3 eurus kainuojanį vienos dienos leidimą lankytis mieste. Nuo 2020 m. šis mokestis išaugs nuo 3 iki 10 eurų, priklausomai nuo metų laikų ir to meto lankytojų srauto.
Tinklaraštininkė bei gide dirbanti Monica Cesarato teigė, jog bėgant metams ji pastebėjo didžiulį turistų įpročių pokytį, nes pastaruoju metu vis mažiau žmonių pasilieka Venecijoje ilgesniam laikui bei rečiau siekia patyrinėti mažiau žinomas miesto vietas.
„Pastaruoju metu aš pastebiu didelį turistinių ekskursijų rezervacijų sumažėjimą. Žmonės, kurie atvyksta vienai dienai, neturi daug laiko ilgoms ekskursijoms bei miesto istorijai“, – sakė M.Cesarato.
Iris Lorendana, kuri vadovauja „La Venessiana“ tinklaraščiui, teigė, jog Venecijos gyventojai patys imasi iniciatyvos – nurodo aiškias kryptis, kur reikia keliauti.
Tiesa, ji pastebėjo, kad patys gyventojai nesugeba išspręsti kai kurių problemų, pavyzdžiui, neproporcingai augančių nuomos kainų bei mažųjų, vietinio verslo parduotuvių žlugimo.
Pasak G.Moltedo, Venecija reikalauja didesnio politinio ryžto, kad būtų atkurta vietinių amatininkų tradicija, o miestas taptų labiau prieinamas vietiniams gyventojams savo kainomis.
Dubrovnikas, Kroatija
Dubrovnikas taip pat patiria tą pačią problemą, kai į miestą lankytojai kruizais atplaukia aplankyti senovinių miesto sienų.
Miesto populiarumas išaugo, kai populiariajame seriale „Sostų karai“ buvo rodomos senamiesčio vietovės.
Oficialūs Kroatijos turizmo valdybos duomenys parodė, kad 2018 m. Dubrovnike lankėsi 1,27 mln. žmonių, o skaičius nuo 2017 m. padidėjo 8 proc.
„Dubrovnikas sėkmingai vykdo projektą „Pagarba miestui“, siekdamas tvaraus ir atsakingo turizmo plėtros. O viena iš priemonių – siekis apriboti kruizinių laivų keleivių skaičių iki 4 tūkst.“, – sakė Dubrovniko turizmo valdybos direktorė Romana Vlašić.
Ji pridūrė, kad miesto turizmo taryba skatina pakeisti lankytojų požiūrį ir pateikia Dubrovniką kaip tinkantį ekskursijoms visiems metų laikais. Naujas tiesioginis skrydis iš Filadelfijos, pirmasis iš JAV per 30 metų, yra strategijos pagrindas, siekiant, kad miestas būtų lankomas ištisus metus, o taip būtų paskirstytas lankytojų srautas.
Dubrovniko turizmo informavimo centrai pristatė savo ekskursinių grupių ribojimo politiką, pagal kurią ekskursijų grupės sumažinamos iki aštuonių žmonių.
Islandija
Islandijos turistų skaičius pastaruoju metu nežymiai mažėja. Štai, pavyzdžiui, šių metų sausį Islandiją aplankė 139 tūkst. turistų, kai tuo pat metu praėjusiais metais Islandiją aplankė 8,5 tūkst. turistų daugiau.
Tiesa, lyginant 2010 m. bei 2018 m., turistų skaičius išaugo nuo 0,5 iki 2,3 mln. Tad nėra abejonės, jog Reikjavikas privalėjo daugiau dėmesio skirti turistams bei jų poreikiams. Tačiau islandai nesistengia mažinti turistinių srautų, priešingai – ieško būdų, kaip pasiūlyti turistams kuo įvairesnių užsiėmimų.
O įsteigtas Islandijos Turistinių objektų apsaugos fondas, kuris surinktus mokesčius paskirsto gamtos objektų apsaugai, minimas kaip labai sėkmingas projektas.
Įdomu tai, jog kai kurie objektai yra užveriami ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, atlikėjo Justinp Bieberio neseniai išgarsintas „Fjaðrárgljúfur“ kanjonas nuo šiol bus prieinamas tik penkias savaites per metus, siekiant suvaldyti drastiškai išaugusius turistų srautus.
Briugė, Belgija
Šis miestas įtrauktas į UNESCO paveldą. Tačiau Briugės meras Dirkas De fauwas siekia apsaugoti miestą nuo turistų skaičiaus bumo, nes šiuo metu lankytojų yra tris kartus daugiau, nei čia gyvena vietinių.
„Turime griežčiau kontroliuoti lankytojų srautą, jei nenorime, kad tai taptų visišku „Disneilendu““, – 2019 m. gegužę meras sakė vietinei spaudai.
Jo pasiūlymuose numatoma apriboti kruizinių laivų skaičių, kurie gali prisišvartuoti netoliese esančiame Briugės uoste. Vienu metu čia gali priplaukti penki laivai, tačiau šį skaičių norima sumažinti iki dviejų.
Vietos turizmo valdyba taip pat nustos reklamuoti dienines keliones. Tikimasi, kad tai darydami ji pagerins situaciją viešbučiams, kurie šiuo metu praranda pajamas iš tų, kurie nusprendžia mieste neapsistoti per naktį ir išvykti.
Balis, Indonezija
Indonezijos turizmo agentūra teigia, jog šiais metais jau 6,5 mln. žmonių atvyko į šią salą ir tai yra net 10 proc. daugiau nei tuo pat metu praėjusiais metais.
Kol Balis ir toliau traukia turistus, vietiniai gyventojai pradeda nerimauti dėl pavojaus itin trapiai Balio gamtai. Vietiniai pastebi, jog vienkartinio plastiko atliekos tampa viena didžiausių salos problemų, o su augančiais turistų kiekiais ši problema tik gilėja.
Balio regiono parlamento vadovė, I Nyoman Adi Wiryatama, jau pasiūlė 10 dolerių (8,88 eurų) mokestį kiekvienam salą paliekančiam užsieniečiui.
Tiesa, vien tik tiesioginiai mokesčiai turistams negali išspręsti problemos, tačiau gali padėti prižiūrėti tam tikrus probleminius taškus, pavyzdžiui, šiukšlinimą.
Tadž Mahalas, Indija
Lankytojų skaičiui siekiant 7 mln. per metus, Tadž Mahalas jau seniai susiduria su lankytojų perviršiu.
Priėmus sprendimą apriboti vizitus iki trijų valandų, valdžios atstovai paskelbė kainų šuolį 2018 m. gruod5. Taip siekiama sureguliuoti lankytojų srautus. Ataskaitoje pažymima, kad lankytojai gali būti apmokestinami ir už per ilgą vizitą.
Indijos lankytojai pastebėjo, kad kainos nuo 50 Indijos rupijų (0,65 euro) pakilo iki 250 rupijų (3,24 eurų), o užsienio svečiai dabar turi sumokėti 1100 rupijų (14,28 eurų), plius 20 rupijų (0,26 euro), kad galėtų aplankyti pagrindinį mauzoliejų.
Remiantis Indijos archeologinio tyrimo duomenimis, tikimasi, kad dėl to lankytojų skaičiai sumažės nuo 15 iki 20 proc.
Santorinas, Graikija
Pasak Europos Parlamento Transporto komiteto 2019 m. sausio mėnesio ataskaitos, lankytojų skaičius Santorino saloje, Graikijoje, išaugo net 66 proc., lyginant 2012 m. su 2017 m. Per šį laikotarpį turistų skaičius kilstelėjo nuo 3,3 iki 5,5 mln. per metus.
Transporto komiteto nariai nerimaudami išsiuntė reikalavimus vietinei valdžiai pradėti atidžiau prižiūrėti į salą patenkantį turistų kiekį.
„Strateginės komunikacijos bei turizmo valdymo trūkumas tarp vietinės bei nacionalinės valdžių gali lemti šios turistinės krypties itin miglotą ateitį“, – teigiama ataskaitoje.
Abejonės taip pat kyla ir dėl vis augančios taršos, kurią sukelia kruiziniai laivai, besišvartuojantys prie salos.
Salos mero Nikoso Zorzoso iniciatyva, per dieną neįleisti į salą daugiau nei 8 tūkst. turistų buvo itin pozityviai vertinamas ir Europos Parlamente.
Graikijos turizmo agentūra taip pat ieško būdų, kaip paskatinti turistus vykti į mažiau populiarias vietas bei stengiasi, jog Graikijos turizmas nebūtų sezoninis, o panašūs turistų srautai į šalį atvyktų ištisus metus.
Edinburgas, Škotija
Škotijos sostinė itin didelio lankytojų anplūdžio sulaukia per kasmetinius rugpjūčio festivalius.
2019 m. vasarį miesto taryba balsavo už turizmo mokesčio, kuris vienam turistui yra 2 svarai sterlingų (2,23 eurų) per dieną.
Taip būtų apmokestinamas visas apgyvendinimas, įskaitant ir trumpalaikį apsistojimą naudojantis „Airbnb“. Tikimasi, kad biudžetui tai suteiks papildomus 15,3 mln. eurų kasmet. Šie pinigai būtų skiriami padengti išlaidas, kurias patiria valdžios institucijos, priimdamos daugiau nei 4 mln. turistų kiekvienais metais.
Roma, Italija
Italijos sostinėje buvo įdiegta daugybė naujų įstatymų, kuriais buvo siekiama labiau saugoti istorinį Romos senamiestį.
Kiekvienas, kuris Romos centre dabar būtų pamatytas persirengęs Romos legiono kostiumu bei pozuojantis su atvykusiais turistais, dabar gali būti nubaustas 450 eurų siekiančia bauda.
Taip pat nuo šiol priimtas įstatymas, draudžiantis lauko kavinių lankytojams tiekti alkoholį nuo antros valandos nakties iki septintos valandos ryto.
Organizuoti ekskursijas po Romos senamiesčio barus, kai kiekviename iš jų išgeriamas bent po vienas alkoholinis gėrimas, nuo šiol taip pat draudžiama.
Barselona, Ispanija
Barselonoje taikomas mokestis už nakvynę, o projektai, kurie yra finansuojami iš nakvynės surinktų mokesčių, pažymimi specialiu ženkliuku.
Vis dėlto Katalonijos sostinėje vis dar gajus nerimas dėl per didelio turistų skaičiaus. „Statista“ duomenimis, vien per 2017 m., daugiau nei 8,9 mln. turistų apsistojo Barselonos viešbučiuose.
Tačiau kaip ir Venecijoje, Dubrovnike ir Santorino saloje, kruizinių laivų keleiviai sudaro didelę dalį turistų, tačiau jie čia praleidžia tik vieną dieną.
Kruiziniais laivais per 2017 m. į didžiausią uostą atvyko 2,7 mln. turistų. Palyginimui, dar 1990 m. tokių turistų buvo tik apie 115 tūkst.
Dėl per didelio turistų skaičiaus Barselonoje 2017 m. daugiau nei 150 tūkst. gyventojų dalyvavo taikioje demonstracijoje. Jos metu buvo skundžiamasi, kad didelis turistų skaičiaus augimas lėmė drastišką nuomos kainų kilimą, todėl būsto nebegali įpirkti vietiniai gyventojai.
Kvinstaunas, Naujoji Zelandija
Nors Naujoje Zelandijoje 19,5 eurų mokestį kiekvienam turistui buvo nutarta įvesti dar 2018 m. birželį, jis iki šiol nėra įsigaliojęs. Tačiau šių metų birželį Kvinstauno miestas nusprendė pats įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį. Referendume, kuriame dalyvavo 40 tūkst. vietinių gyventojų, net 81 proc. palaikė šį pasiūlymą.
Kvinstaunas gerai žinomas ekstremalaus sporto gerbėjams ir yra pagarsėjęs įstabiais kalnais. Vien per 2018 m. šią vietą aplankė daugiau nei 3,3 mln. gyventojų. Tikimasi, jog įvedus mokestį čia apsilankys mažiau turistų.
Tiesa, viešbučių verslo atstovai teigia, jog dėl naujų mokesčių jie gali patirti verslo sunkumų, todėl kreipėsi į Naujosios Zelandijos parlamentą prašydami atidžiau peržiūrėti tokius sprendimus.
Parengė Akvilė Bružinskaitė.
