„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmokas gauna 31,5 tūkst. moterų ir tik 9,9 tūkst. vyrų. Vidutinis išmokos dydis – 457 eurai. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, bus privalu per trejus metus perkelti į nacionalinius teisės aktus direktyvą, pagal kurią dviejų mėnesių atostogos, skirtos vaiko tėvui, yra neperleidžiamos. Tik vienas iš tėvų negalės prižiūrėti vaiką visą atostogų laikotarpį. Jei taip nutiks, „Sodra“ nemokės išmokos už du atostogų mėnesius. Dirbantys tėčiai pagal šią direktyvą galės pasinaudoti ne tik dviem mėnesiais apmokamų atostogų, bet ir dar tokį patį laikotarpį neapmokamų atostogų skirti savo vaiko priežiūrai, jei jo mama, pavyzdžiui, nuspręs anksčiau sugrįžti į darbą.
Visuomenė bent Lietuvoje kol kas plačiai nediskutuoja apie šią direktyvą, kuri sudarys sąlygas vyrams, turintiems vaikų, perimti iš motinų mažųjų priežiūros naštos dalį. Tačiau darbdaviams perspektyva prarasti tam tikram laikui darbuotojus vyrus neatrodo patraukli. Apie tai su naujienų agentūra ELTA kalbėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas, „Kauno liftų“ įmonės generalinis direktorius Jonas Guzavičius.
Daugelyje šeimų būtent vyrai uždirba pagrindines pajamas, tad šeimų biudžetai gali nukentėti, jei tėtis pasinaudos dviem mėnesiais neapmokamų atostogų vaikui prižiūrėti. Žinoma, darbdaviai irgi džiaugsmu netrykšta, žinodami, kad kuriam laikui praras kvalifikuotą darbuotoją, kai situacija darbo rinkoje ir šiaip įtempta – gerų darbuotojų labai trūksta. Niekas bent Lietuvoje nedraudžia tėvams vyrams ir dabar imtis vaiko priežiūros, vietoj įprastinio atlyginimo už darbą gaunant valstybės garantuotas išmokas. Bet kažkodėl vyrai tuo pasinaudoti neskuba. Pagaliau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų šalyje vaiko priežiūrai skiriamas kur kas ilgesnis (valstybės apmokamas) laikas, nei kitose šalyse, bet pinigus, skiriamus išmokoms, reikia ir uždirbti. Europoje gal tik dvi valstybės yra, kurios gali mokėti daugiau nei uždirba, o Lietuva neturi naftos ir iš bankų negauna didelių mokesčių, kaip, tarkim, Šveicarija ar kuri kita panaši valstybė.
Aš neabejoju, – šeimai reikia labiau padėti, ir yra daugybė šeimų, kuriose vyrai neskirsto darbų į „vyriškus“ ar „moteriškus“, be jokių ES direktyvų. Ir dar žinau, kad prieš 2020 metų rinkimus populistinių siūlymų bus kur kas daugiau. Jie jau prasidėjo. Pritariu, kad skiriama vaiko pinigų suma didėtų, bet iš ko? Iš vienos tribūnos kalbam apie darbo našumo, konkurencingumo didinimą, kitu atveju darom viską, kad padaugėtų vadinamų šventinėmis dienų ir kad... tas našumas sumažėtų 40 mln. eurų. Yra žmonių, kurie nori dirbti trumpesnį darbo laiką. Jie sutinka gauti mažesnę nei minimalią algą, bet turėti daugiau laisvo laiko sau, šeimai, tik mokesčius vis tiek reikės mokėti nuo minimalaus atlyginimo. Ir atlyginimų didinimas per minimalią algą reiškia mokesčių didinimą.
Savaime suprantama, – bet koks įstatymas ar nutarimas negali būti šeimai prievarta. Ir dabar pas mus tiek vyras, tiek moteris gali pasirinkti, kada imti atostogų vaikui prižiūrėti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vidutinis atlyginimas vyro yra šiek tiek didesnis nei moters. Žiūrint iš darbdavio ir valstybės pozicijų, dirbantiems tėčiams išėjus atostogų ir iš darbo rinkos išsijungus dviem ar keturiems mėnesiams, neabejotinai sumažės darbo našumas, taigi, ir valstybei mokamų mokesčių dydis taip pat. O išmokoms pinigų juk reikės daugiau.
Pažvelkime į tą direktyvą kitu aspektu. O jei naujagimis, kurį tėtis namie prižiūri, maitinamas krūtimi, tai fiziologiškai vyras to nepadarys. Žinoma, yra ir dabar darbdavių, sudarančių dirbančiai mamai sąlygas kūdikiui pamaitinti, tereikia, kad vaikelį kažkas periodiškai jai atvežtų į darbą. Tik nelabai kuri mama tuo naudojasi – ji prižiūri savo vaiką pati, namuose.
Pagaliau Lietuvoje yra daugybė išsiskyrusių šeimų ir vienišų motinų. Tai kaip tokiu atveju vaiko tėvą priversti imti apmokamų atostogų, jei jis ne su savo atžala gyvena, gal dar ir alimentų nemoka, vaiko gyvenime visai nedalyvauja ar dalyvauja tik retsykiais jį lankydamas?
Mano manymu, kiekvienas atvejis gali būti savitas, ir šeimos (mamos bei vaikelio) poreikiai ne visų vienodi. Būtų kur kas geriau vaiko priežiūros laikotarpiu padidinti tam šeimai skiriamas valstybės išmokas. Kad mama pati spręstų, ar jai pakeliama savo atžalos priežiūros našta, ar realus pavojus „iškristi“ iš darbo rinkos, prarasti kvalifikaciją ir vėliau nukentėti finansiškai. Gal norint bent keliems mėnesiams sugrįžti į darbą, jai patogiau prašyti pagalbos močiutės, tetos ar kitos giminaitės? Gal, pavyzdžiui, močiutė galėtų teisėtai pasinaudoti apmokamomis atostogomis savo anūkui keletą mėnesių prižiūrėti, ir kodėl negalėtų būti ir tokia paramos šeimai forma? Juk tikslas geras, netgi sveikintinas – kuo geriau auginti ir ugdyti Lietuvai pilietį“, – kalbėjo Eltai vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos lyderių J. Guzavičius.
