Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 metais, nepasikeitė. 2018 metais apie 645 tūkstančiai šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc.
Pernai absoliutaus skurdo riba – 245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad absoliutus skurdas ir atskirtis Lietuvoje nuosekliai mažėja.
Pasak jo, tikrai ne visos socialinės problemos Lietuvoje išspręstos, tačiau tvirtinti, kad absoliutus skurdas ir atskirtis didėja, yra netikslu.
„Stojant į Europos Sąjungą kas trečias lietuvis gyveno absoliučiame skurde, pernai tokių jau buvo tik vienas iš dešimties. Vis dar neigiamai išsiskiria vaikai, tarp kurių skurdas taip pat sparčiai mažėjo, bet siekia 14 proc.
Dėl sparčiau didėjančių pensijų absoliutus skurdas tarp 65 metų ir vyresnių asmenų nukrito iki 11 proc. ir jau nebeviršijo visų amžiaus grupių vidurkio.
Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą ir atskirtį yra pasakos“, – feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškino, 2018 metų skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai esą skaičiuojami remiantis 2017 metais gautomis pajamomis.
Todėl jie neva dar neapima pagrindinių Vyriausybės pritaikytų skurdo mažinimo priemonių – visiems vaikams mokamų vaiko pinigų, didinamų senatvės pensijų, valstybės remiamų pajamų paūgėjimo.
Ministras tvirtino, kad kitais metais skurdo rizikos rodikliai sumažės keletu procentinių punktų, – šiuo atveju kalbama apie skurdo rizikos lygį 2019 metais, kuris bus paremtas 2018 metų pajamomis ir paskelbtas 2020 metų liepą. (ELTA, LR)
Statistikos skaičiai
Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 0,9 procentinio punkto), o kaime sumažėjo 3,1 procentinio punkto.
Dėl gyventojų disponuojamų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 metais, padidėjo 12,4 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. siekė 11,1 proc., palyginti su 2017 m., jis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. 2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13 proc.), kaime – 16,8 proc.
