Štai, pavyzdžiui, internetiniame darbo skelbimų portale cvonline.lt viena įmonė siūlo verslo plėtros vadybininko pareigas, tačiau atlyginimas apibrėžtas labai abstrakčiai: „Siūlome atlyginimą, atitinkantį jūsų įgūdžius bei sugebėjimus“.
Atlyginimo nenurodo
Portale cvbankas.lt galime rasti skelbimų, kuriuose atlyginimas taip pat nenurodytas.
Pavyzdžiui, įmonė siūlanti UX (analize, mokslinėmis žiniomis ir kūrybiniu darbu paremtas procesas, siekiant nustatyti programinės įrangos savybes, kurios paliktų teigiamą patirtį jomis besinaudojantiems vartotojams – red.) specialisto – analitiko pareigas teigia, kad siūlo „Kompetenciją atitinkantį atlyginimą, kuris peržiūrimas kas 3 ar 6 mėn.“
Teko pasukti galvą
„Tele2“ įmonės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas savo Facebook paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame teigė, kad šis įstatymas sukėlė ir nemenkų iššūkių, kurie privertė „nemažai pasukti galvą“, nes, pasak jo, darbuotojų atlyginimai priklauso nuo pasiektų rezultatų.
„Todėl padarėme du dalykus. Pirma – nurodėme ir bazinę algą, kurią darbuotojas gaus visada, ir šalia nurodėm atlygį, kurį jis realiai gali uždirbti su priedais. Antras dalykas – kad galima uždirbti ir daugiau. Skelbimuose turime gražų sakinį: „Atlyginimo dydis nėra ribojamas, priklauso nuo pasiektų rezultatų“, – rašė A.Baranauskas.
Darbdavių atsakomybė
„CV Market“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė pabrėžė, kad atlyginimo nurodymas yra ne „CV Market“, bet darbdavių atsakomybė.
„Mes už tai neatsakome, bet tikriausiai padarysime šį „lauką“ (darbo užmokesčio – red.) privalomą, kad darbdaviai žinotų, jog nuo dabar tai yra privaloma. Mūsų skelbimai vienaip ar kitaip visuomet moderuojami ir prieš publikuojant skelbimą, jį peržiūri mūsų specialistas. Tad šiuo atveju jis peržiūrės ir nurodys, kad atlyginimas nepateiktas ir rekomenduos užmokestį skelbime nurodyti“, – pasakojo R.Tatarėlytė.
Latviai jau priprato
„CV Market“ marketingo vadovės teigimu, iki šiol darbo atlyginimą nurodydavo tik 20 proc. darbdavių.
Šis darbo skelbimų portalas veiklą vykdo ir kitose Baltijos šalyse, o nuo 2018 metų lapkričio mėnesio Latvijoje taip pat buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis darbdavį pateikti numatomą atlyginimą. R.Tatarėlytės teigimu, latviškame portale 99 proc. darbdavių atlyginimą tikrai nurodo.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. 51 proc. visų Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų skelbimų buvo viešai nurodytas darbo užmokestis.
Neskelbė viešai
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, iki Darbo kodekso nuostatos įsigaliojimo darbdaviai, norėdami paskelbti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje, taip pat privalėjo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Ši informacija buvo prieinama Užimtumo tarnybos specialistams. Tačiau darbdaviai, pildydami laisvos darbo vietos skelbimą, turėjo galimybę savo pasirinkimu šios informacijos neskelbti viešai.
„Priėmus Darbo kodekso nuostatą, Užimtumo tarnyba informacinėje sistemoje atlieka reikalingus pakeitimus, kad darbdaviai galėtų įgyvendinti prievolę darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
Darbdaviai, skelbdami laisvą darbo vietą Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, pirmiausia privalės užpildyti privalomą „lauką“ apie siūlomą atlyginimą“, – teigė M.Jankauskienė.
