HBO televizijos mini serialo „Černobylis“ vykdomasis prodiuseris ir scenaristas Craigas Mazinas, duodamas interviu JAV savaitiniam žurnalui „The Hollywood reporter“, sakė, kad gailisi vienos iš scenų, kurias teko pašalinti iš galutinio filmo varianto.
„Yra viena scena, kurią pašalinome dėl chronometražo, o aš mielai ją grąžinčiau“, – prisipažino jis.
Pasak scenaristo, kalbama apie antrąją seriją, kur Emily Watson personažas susitinka su partijos šulu, kuris bando ją įtikinti, kad nieko baisaus neįvyko.
„Po to buvo scena, kurioje rodoma, kaip jis bando gauti bendrapartiečių leidimą atšaukti paradą Minske gegužės 1-osios proga dėl oro radioaktyviojo užteršimo, tačiau šie neleido. Ir kadangi jis nieko negalėjo padaryti, teko pačiam marširuoti parade“, – atpasakojo scenos siužetą C.Mazinas.
Jis pareiškė, kad ši Černobylio istorijos dalis yra absoliuti tiesa.
„Tiek Kijeve, tiek Minske gegužės 1 dieną vyko paradai, kuriuose žygiavo žmonės, įskaitant vaikus, net neįsivaizduodami, kad radiacija jau pasklido ore prieš keturias dienas“, – sakė jis.
Tuo pat metu C.Mazinas pabrėžė, kad pagrindinis sunkumas kuriant serialą buvo noras išlikti kuo tikslesniems, turint omenyje apribojimus, kuriuos kėlė darbo grafikas ir biudžetas.
„Mes supratome, kad jeigu tu pasakoji istoriją, kuri tęsiasi apie dvejus–trejus metus, per penkias valandas, tai kažką teks pakeisti ir sutrumpinti. Bet mes stengėmės kuo mažiau užsiiminėti tokiais dalykais ir visada pasižymėdavome, kad paskui aš galėčiau atsiskaityti už savo garso bei vaizdo įrašus“, – sakė jis.
C.Mazinas taip pat pažymėjo, kad serialo kūrybinė grupė stengėsi atsargiai elgtis su medžiaga, kuri reiškė pasinėrimą į kitą kultūrą.
„Mums, kaip prašalaičiams, buvo svarbu, kad pasakojame istoriją iš vidaus. Mes nepasakojome istorijos apie žmones, kurie atvykdavo iš svetur, kad gelbėtų. Mes pasakojome paprastų sovietinių piliečių istoriją ir jų susidūrimą su šiuo įvykiu“, – paaiškino jis.
Kaip vykdomasis prodiuseris, jis papasakojo apie tai, kad filmavimo grupė norėjo parodyti Vakarų žiūrovams kasdieninį sovietinių žmonių gyvenimą ne tokį, kokį jie kažkada įsivaizdavo.
„Be jokios abejonės, buvo ir tokių sovietinio gyvenimo pusių, kurios kėlė nusivylimą. Bet žmonės šypsojosi, vaikai žaidė, buvo džiaugsmas – ir mes norėjome, kad žmonės visa tai pamatytų“, – sakė C.Mazinas.
Jis taip pat pasidalino detalėmis, kaip kuriant serialą pavyko perduoti katastrofos pojūtį, atsižvelgiant į tai, kad žmonėms iškart po avarijos Černobylio AE trūko informacijos apie tai, kas įvyko.
„Tai šiek tiek panašu į kelionę „Titaniku“, kai tu apie „Titaniką“ nieko nežinai, išskyrus pavadinimą. Buvo sunku parodyti nepripažinimą taip, kad žiūrovas neprarastų ritmo. O nepripažinimas tą naktį buvo stebėtinas“, – pridūrė jis.
C.Mazinas atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma netoliese gyvenusių žmonių buvo ten, kadangi užtikrino AE darbuotojų darbą.
„Jie absoliučiai nesuprato, kas tai yra atominė energija, kaip visa tai veika, koks galimas jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus. Tai niekaip netelpa mūsų galvose kaip žmonių, gyvenančių šalyje, kur visi tokio pobūdžio klausimai būtinai aptariami atvirai“, – sakė jis.
Vykstant ginčams apie HBO serialo atitikimą tikrovei tikrą skandalą internete sukėlė NTV sukurto serialo apie įvykius Černobylio atominėje elektrinėje anonso paskelbimas. Projekto, kuris buvo pristatytas 2018 metais, siužetas sumanytas kaip KGB ir CŽV agentų konfrontacija. Tačiau žiūrovai griežtai sukritikavo net tą trijų minučių trukmės įrašą, kuris buvo paskelbtas viešai.
„Autobusų stotelėje chromuotas vamzdis – turėklai, kurių taip suvirinti niekas dar kaip reikiant nemokėjo. Laikrodis ant pagrindinio veikėjo rankos, atrodo, yra „Elektronika 5“, padengtas titano nitridu. Iš kur jis ėmė pinigų jį nusipirkti 86-aisiais, galima tik spėlioti“, – piktinasi vienas komentuotojų.
Be to, internautus suglumino 2013 metų gamybos plastikiniai plafonai elektriniuose traukiniuose, individualūs skaitikliai sovietiniuose butuose. Serialo siužetą žiūrovai įvertino kaip „geriausias Rusijos televizijos tradicijas puoselėjančią sumautą melodramą“.
Parengė Leonas Grybauskas
