Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 2200 daugiabučių pastatų, o šiuose pastatuose buvo įgyvendintos kompleksinės energiją taupančios priemonės, tokios kaip sienų, stogų ar šildymo sistemų modernizavimas.
Anot BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, vidutiniškai pastatuose energijos suvartojama 50–60 proc. mažiau, o tam tikri miestai jau atnaujino apie trečdalį savo daugiabučių pastatų.
„Kai kuriuose miestuose, pvz., Birštone, Druskininkuose, Molėtuose ar Ignalinoje, atnaujintų pastatų skaičius pasiekė 30 proc. ar daugiau, lyginant su neatnaujintų daugiabučių skaičiumi. Tokiais atvejais šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas ne pavienių pastatų, bet ir miesto lygmeniu“, – pasakoja V. Serbenta.
Ignalinoje – 50 proc. mažesnis energijos suvartojimas
Kaip gerąjį daugiabučių namų atnaujinimo pavyzdį BETA direktorius išskiria Ignalinos miestą, kur 2012 metais prasidėjusio „EnerVizijos“ projekto metu atnaujinti visi daugiabučiai. Tai lėmė šilumos energijos poreikio mieste sumažėjimą net 50 proc.
„Ignalinoje nuo 2012 m. atnaujinti visi daugiabučiai. Dėl to miesto lygmeniu šilumos energijos poreikis sumažėjo per pusę. Renovuoti pastatai užtikrina ne tik pagerėjusią žmonių gyvenimo kokybę ir geresnes komforto sąlygas, bet ir aukštą energinį efektyvumą“, – teigia ekspertas.
Savivaldybės turi planuoti atitinkamus darbus į priekį ir nuspėti, kokią įtaką daugiabučių renovacija gali turėti šilumos sektoriui.
Vis dėlto Ignalinos pavyzdys rodo, kad, sumažėjus šilumos energijos suvartojimui mieste, tam tikrų sunkumų patiria šilumos energijos gamintojai, jei šilumos tinklų pajėgumai nepritaikyti pasikeitusiam energijos poreikiui. V. Serbenta sako, kad per pastaruosius kelerius metus Ignalinoje šilumos energijos kainą reikėjo didinti beveik 30 proc., lyginant su kaina, buvusia iki pastatų renovacijos.
Savivaldybės turi ruoštis mažėjančiam šilumos poreikiui
Su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos daug daugiabučių atnaujinusios savivaldybės, teigia BETA vadovas: „Pagal parengtus projektus Lietuvoje bus atnaujinta dar apie 1600 pastatų, tad jau dabar matome, kad maždaug trečdalis savivaldybių turės daug atnaujintų pastatų.“
Pašnekovas įspėja, kad savivaldybės turi planuoti atitinkamus darbus į priekį ir nuspėti, kokią įtaką daugiabučių renovacija gali turėti šilumos sektoriui.
„Savivaldybės privalo iš anksto vertinti šilumos gamybos sektorių ir planuoti tam tikras priemones, kurios galėtų sumažinti problemas, keliamas mažėjančio energijos poreikio mieste, tai, pavyzdžiui, galėtų būti alternatyvių šaltinių diegimas“, – teigia V. Serbenta.
Alternatyvūs energijos ištekliai
Ignalinos savivaldybėje sumažėjęs šilumos energijos poreikis lėmė ir kainų augimą, lyginant su kaina, buvusia iki pastatų renovacijos.
„Kai šilumos energijos suvartojimas mūsų savivaldybėje krito apie 50 proc., mūsų turimi šilumos tinklų pajėgumai tapo nebereikalingi“, – teigia Ignalinos meras Justas Rasikas.
Vis dėlto savivaldybėms laiku imantis atitinkamų sprendimų ir šilumos tinklams prisitaikant prie pokyčių šilumos energijos kainų augimo galima ir išvengti.
Kaip ir minėjo V. Serbenta, šiandienės tendencijos linksta į alternatyvius energijos išteklius – biokuro panaudojimą, saulės energijos pasitelkimą karštam vandeniui ruošti ir kt. Ignalinos meras šią idėją vertina pozityviai.
„Šiuo metu svarstome įvairius pasiūlymus, kaip šilumos tiekėjai galėtų prisitaikyti. Kai kurie jų yra labai inovatyvūs – jeigu esame vadinami renovacijos pirmeiviais Lietuvoje, tad kodėl negalime tapti pirmeiviais ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje“, – klausia J. Rasikas.
