„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas vardijo eksportuojančias sritis, kurios susidurtų su sunkumais: baldų pramonė, plastikų gamyba, maisto, aukštųjų technologijų pramonė.
„Tačiau Lietuvos pramonė sugebėjo puikiai persiorientuoti po Rusijos ekonomikos krizės, be to, yra užsiauginusi nemažus lašinius.
Mane labiau neramina tai, kad mūsų vartotojų galvose nebeliko streso“, – teigė Ž.Mauricas. Jis turi omenyje itin aukštą – aukščiausią Europoje – vartotojų pasitikėjimo indeksą. Toks jis buvo 2007-aisiais.
Pasak Ž.Maurico, taip yra, nes indeksą iš dalies maitina Vyriausybės pažadai didinti viską, išskyrus mokesčius.
„Jei ekonomika kitais metais sulėtės, neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės gali būti didelis“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Anot jo, viena didžiausių rizika Lietuvos ekonomikai yra artėjantys rinkimai ir galimai nepamatuotų pažadų dalinimas.
„Reikėtų išlaikyti sveiką protą. Geriau kitais metais pažadėti mažiau, o perteklių atsidėti į rezervus, kad nebūtų situacijos, panašios į 2008-2009 metus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Vis dėlto kol kas Lietuva, jo manymu, yra viena geriausiai potencialiam ateinančiam sulėtėjimui pasiruošusių šalių. Tik jis pataria gyventojams nesusikurti pernelyg didelių rožėmis klotų lūkesčių, o planuojant finansus įvertinti ir tai, jog pajamos gali visai nedidėti.
„Nors mūsų taupymo normos išaugusios, tačiau matome infliacijos šuoliuką, labai didelius pirkimus NT sektoriuje – spaudimas išlaidauti yra. Vis dėlto NT nėra saugi užuovėja investicijoms. Reikėtų ieškoti ko kito, pavyzdžiui, tai galėtų būti investicijos į auksą“, – patarė ekonomistas.
Eglė Aleknevičiūtė pridūrė, kad naujų statybų skaičius vis dar auga ir auga sparčiai. Tačiau tai susiję su anksčiau išduotais statybų leidimais.
„Sparčiai didėja investicijos į negyvenamuosius pastatus ir infrastruktūrą. O tai, kad gyventojai nemenkai būsto paskolų finansuoja iš savų lėšų, neimdami paskolų iš banko, rodo, kad laisvų pinigų rinkoje yra“, – pastebėjo ji.
