Rugpjūčio pradžioje, pirmą kartą per vienuolika metų, FED sumažino palūkanų normas, taip dalinai užkirsdamas kelią galimai JAV ekonomikos recesijai.
Vos po paros D.Trumpas vėl padidino recesijos tikimybę, uždėdamas tarifus 300 mln. dolerių vertės Kinijos eksportui į Ameriką. O tai reiškia, kad pirmą kartą poveikį pajus ir Amerikos gyventojai, rašo CNN Business.
Naujasis prekybos karo frontas tik dar labiau pagilins gamybos nuosmukį visame pasaulyje. Taip pat sugriaus nestabilų verslo pasitikėjimą ir netgi gali sužlugdyti vartotojų optimizmą. Trumpai tariant, šie nauji tarifai ir Pekino atsakas nežada nieko gero.
„Tai gali stipriai pakenkti visai pasaulio ekonomikai. Jos sulėtėjimo – recesijos rizika išaugo dėl vykstančio prekybos karo“, – teigė vyriausioji „Invesco“ pasaulinės rinkos strategė Kristina Hooper.
„Twitter“ įraše D.Trumpas nekreipė dėmesio į investuotojus, paskelbdamas staigią JAV ir Kinijos prekybos paliaubų pabaigą. Nors derybos bus tęsiamos, D.Trumpas tvirtino, kad planuoja įvesti 10 proc. tarifą likusiam JAV importui iš Kinijos.
Dėl šio pranešimo staiga nukrito JAV akcijų rinkų vertė. Taip pat dėl įrašo socialiniame tinkle prasidėjo akcijų pardavimo bumas, investuotojai pinigus investavo į labiau patikimas valstybines obligacijas, taip JAV iždo pajamingumo lygį numušdami iki rekordinių žemumų.
„Tai man kelia didelį susirūpinimą, nes pasaulinės ekonomikos lėtėjimas gali būti smarkus“, – teigė K.Hooper.
D.Trumpas neatmetė galimybės, kad tarifai Kinijai padidės net iki 25 proc.
Taikinyje – vartojimo prekės
Didėjant prekybinei įtampai kyla pavojus, kad bus suduotas stiprus smūgis ir pasitikėjimui verslu.
Dėl vykstančio prekybos karo įmonių vadovams sunku planuoti ateitį. Užuot samdę darbuotojus ir atidarę naujas gamyklas, daugelis kompanijų gali nuspręsti laukti nuošalyje.
„Tarifas grįžo, ir yra pavojingesnis mūsų ekonomikai nei bet kada anksčiau“, – rugpjūčio 8-ąją, penktadienį, klientams rašė „Bleakley“ patariamosios grupės vyriausiasis investuotojas Peteris Boockvaras.
Duodamas interviu CNN Business P.Boockvaras teigė, kad vienintelis dalykas, sulaikantis JAV nuo ekonominio nuosmukio, yra didelės vartotojų išlaidos.
Tačiau D.Trumpo tarifai paveiktų daugelio vartojimo prekių, įskaitant drabužius, avalynę ir elektroniką, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir planšetinių kompiuterių, kainas.
Amerikos drabužių ir avalynės asociacijos duomenimis, 2018 m. 42 proc. JAV parduodamų drabužių ir 69 proc. avalynės buvo importuoti iš Kinijos.
„Tai sumažins vartotojų išlaidas“, – teigė P.Boockvaras.
P.Boockvaras taip pat sakė, kad, įsigaliojus tarifams, tikimybė, jog JAV patirs recesiją, yra didesnė nei 50 proc.
Kaip reaguos Kinija?
Galimi du palankios baigties scenarijai: D.Trumpas, paskatintas rinkos suirutės, atsisakys naujausios savo tarifų politikos arba grėsmingi tarifai privers Pekiną nuolaidžiauti, jog abi pusės galėtų tikėtis naudos. Bet kuris iš jų ekonomikai atneštų didžiulį teigiamą poveikį.
Tačiau kai kurie baiminasi, kad padidėjęs D.Trumpo spaudimas Kinijai pareikalaus atsakomųjų priemonių, kurios sustiprins ekonominę suirutę.
„Vargu, ar D.Trumpo strategija bus veiksni“, – pranešime rašė „Eurazijos grupės“ praktikos vadovas Kinijoje ir šiaurės rytų Azijoje Michaelas Hirsonas.
„Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nepripažintų, kad D.Trumpas jį šantažavo“, – sakė M.Hirsonas.
Kinijos prekybos ministerijos atstovas spaudai teigė, kad, nors Kinija nenori kovoti, šalis „prireikus kariaus“. Atstovas teigė, kad Kinija turės „imtis reikiamų atsakomųjų priemonių“, tačiau nepaaiškino, kokios bus šios priemonės.
Pekino atsakas gali iššaukti retųjų žemių mineralų, kuriais remiasi pasaulinė technologijų pramonė, tiekimo ribojimą ir šalies valiutos devalvaciją.
Pasaulinės gamybos sulėtėjimas
Dar iki šios savaitės kalbų apie prekybos muitus, pasaulinė gamybos pramonė smarkiai sulėtėjo.
„Barclays“ pasaulinis gamybos pasitikėjimo indeksas liepą toliau smuko į neigiamą pusę. „Barclays“ teigė, kad tai „dar vienas įspėjimas apie vykstančią pasaulinę pramonės recesiją“.
JAV gamyklų veikla liepą krito iki žemiausio lygio per beveik trejų metų laikotarpį.
Dėl pasaulinio gamybos nuosmukio daugelis kaltina prekybos karą, tačiau gali būti, kad jie teisūs tik iš dalies.
Vienas iš Ekonominių tyrimų instituto įkūrėjų Lakshmanas Achuthanas, teigė, kad gamybos sulėtėjimas prasidėjo dar prieš 2018 m. pavasarį pradėtą prekybos karą.
Kitaip tariant, JAV patyrė šoką tuo metu, kai pasaulinė ekonomika jau buvo jo veikiama.
„Žmonės nesupranta. Mes lėtai einame link pažeidžiamumo. Neigiamas šokas, kurį, manėme, kad galime atlaikyti, tampa recesiniu šoku“, – sakė L.Achutanas.
„Mes tikrai stebime recesiją“, – teigė jis.
Kiti abejoja, ar 10 proc. tarifai, taikomi Kinijai, gali itin destabilizuoti, nes tokiu atveju FED į rinką išleis daugiau pinigų.
„Augimo rizika menka“, – sakė vyresnysis „Bank of America Merrill Lynch“ ekonomistas Aditya Bhave'as, nurodydamas FED palūkanų normos sumažinimą kaip lengvinančią priemonę.
Siekia žemesnių palūkanų normų
Kai kurie spėja, kad D.Trumpas pradėjo prekybos karą, norėdamas priversti FED įsiklausyti į jo argumentus dėl žemesnių palūkanų.
Tai itin rizikinga, nes nėra jokios garantijos, kad FED reaguos ar kad kurso sumažinimas veiks.
„Nėra prasmės rizikuoti pasauliniu nuosmukiu, norint priversti FED sumažinti palūkanų normas“, – penktadienį klientams rašė „Brown Brothers Harriman“ valiutų strategijos vadovas Win Brinas.
A.Bhave'as taip pat teigė, kad realu, jog D.Trumpas įplieskė įtampą tarp Kinijos ir JAV, nes siekia priversti FED sumažinti palūkanų normas.
„Mes manome, kad Federalinių rezervų bankas nesąmoningai skatina atkaklesnę poziciją prekybos srityje“, – sakė jis.
„Wall Street“ prognozuoja, kad artimiausiu metu tikėtini palūkanų normų kryčiai.
