Priversta kelti kainą už mišrių atliekų išvežimą savivaldybė suka galvą ieškodama išeičių. Mat po nepopuliaraus sprendimo laukia dar didesnis gyventojų nepasitenkinimas.
Pirmąkart jis kilo praėjusiais metais po vadinamosios šiukšlių reformos, kai gatvėse ir kiemuose šalia neišvežtų konteinerių išdygo atliekų kalnai.
Pirmasis perimti atliekų vežimą savivaldybei pasiūlė tarybos narys Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis.
Sutartys jau pasirašytos
Tarybos nario nuomone, visų rūšių atliekų konteineriai turi būti savivaldybės įmonės nuosavybė.
Ž.Šilgalis apgailestavo, kad naujos sutartys su privačiais atliekų vežėjais septyneriems metams pasirašytos net nelaukiant tarybos sprendimo, numatančio kainų pokyčius.
Tarybos nario žodžiais, priimant sprendimą nusikratyti privačių vežėjų būtų buvę lengviau. Šiuo metu penkiose sostinės zonose šiukšles veža tik du vežėjai – „Ecosevice“ ir „Ekonovus“.
Ž.Šilgaliui atrodo, kad savivaldybė, o kartu ir gyventojai tapo padėties įkaitais.
Patirties sėmėsi vienas
Vicemeras Valdas Benkunskas tarybos nario Ž.Šilgalio pasiūlymą savivaldybei pačiai vežti atliekas pavadino politinėmis spekuliacijomis. Mat kol kas nėra atlikta jokių skaičiavimų ir neaišku, ar taip būtų pigiau.
V.Benkunskas tikino, kad įmonei „Grinda“ buvo duota užduotis tik apskaičiuoti šiukšliavežių įsigijimo kainą tik tiems atvejams, jeigu staiga sugestų keli privačių vežėjų automobiliai.
O štai Ž.Šilgalis buvo nuvykęs į Tukumą (Latvija) pasidomėti, kaip atliekos išvežamos savivaldybei perėmus šį verslą.
Tarybos narys sakė įsitikinęs, kad latviams pavyko išspręsti visas problemas.
Ž.Šilgalis siūlė į Tukumą pasisemti patirties vykti kolegoms tarybos nariams, savivaldybės atstovams, tačiau visi atsisakė.
Konkurencija – per maža
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius pritaria siūlymams savivaldybei perimti šį verslą – tokia tendencija pastebima Vakarų Europoje.
Juolab kad dabar padėtis Vilniuje kelia susirūpinimą: nutraukus vieną viešąjį pirkimą dėl atliekų išvežimo vėliau kitame dalyvavo tie patys vežėjai.
Anot T.Vaitkevičiaus, dabar rinka nėra tokia, kad galėtų būti konkurencinga. Todėl jo vadovaujama įmonė VAATC galėtų prisidėti skatinant konkurenciją su privačiais vežėjais.
Prireiktų 30 automobilių
Šiuo metu vienai Vilniaus zonai reikia 5–6 automobilių, kad atliekos būtų išvežamos sklandžiai, o visam miestui – 30 šiukšliavežių.
Nors V.Benkunskas aiškino, kad „Grindai“ nurodyta suskaičiuoti šiukšliavežių įsigijimo išlaidas tik tuo atveju, jei sugestų privačių vežėjų sunkvežimiai, „Sostinės“ žiniomis, savivaldybėje liepą buvo surengtas pasitarimas, kuriame kalbėta apie visų atliekas gabenančių automobilių pirkimą arba nuomą.
Susirinkime kalbėjęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) direktorius Rimantas Juknevičius svarstė galimybes perimti visus atliekų konteinerius mieste.
Beje, dėl konteinerių perėmimo miesto valdžios žinion savivaldybėje dar bus rengiamas pasitarimas su vežėjais „Ecoservice“, „Ekonovus“ bei iš šio verslo pasitraukusia įmone „VSA Vilnius“.
Griežčiau kontroliuos ir kitą verslą
Savivaldybės netenkina ir pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymas. Tad valdininkai ketina parengti ieškinį pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms dėl netinkamo šių atliekų tvarkymo.
Miesto ūkio ir transporto departamentui pavesta parengti norminį teisės aktą, kuris įpareigos vežėjus naujų antrinių atliekų konteinerių išdėstymą derinti su savivaldybe.
Taip pat ketinama reikalauti, kad konteineriai būtų identifikuoti, sužymėti, o duomenys perduoti VASA.
Šiai įmonei taip pat pavesta inventorizuoti bešeimininkius atliekų surinkimo konteinerius, nes mieste yra ir tokių.
